RIETAVO OGINSKIŲ KULTŪROS ISTORIJOS MUZIEJUS

 

          Kiekvieno miesto ar miestelio istorija turi unikalių, tik jai vienai būdingų bruožų. 2003-aisiais 750 metų jubiliejų paminėjusio Rietavo istorijai unikalumo teikia kunigaikščių Oginskių vardas ir jų veikla, kuri čia suklestėjo 1834 – 1909 m., kai  didžiuosius Rietavo pertvarkymus ėmėsi įgyvendinti kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio sūnus Irenėjus, vėliau  ir vaikaitis Bogdanas Oginskis.

         Rietavo dvarvietės informacinis stendas lankytojams byloja :

         “Garbusis svety, tebus tau žinoma, kad Rietave 1834 –1909 m. buvo suformuotas vienas ryškiausių XIX a. dvarų kultūros židinių, kuriame :

-               1835 m., panaikinus baudžiavą, buvo padėti pagrindai tauresniems visuomeniniams santykiams, inovacijoms, kurios praturtino visos Lietuvos kultūrinės raidos istoriją;

-               1859 m. įkurta pirmoji Lietuvoje agronomijos mokykla;

-               1872 m. įkurta pirmoji Lietuvoje profesionali muzikos mokykla;

-               1882 m. nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija Rietavas-Plungė-Kretinga-Palanga;

-               1892 m. pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje elektrinė;

-               1835 m. įsteigta našlaičių prieglauda, ligoninė, vaistinė, mokykla;

-               1840-1850 m. atidarytos pirmosios taupomosios kasos valstiečiams;

-               1846 m. Laurynas Ivinskis pradėjo leisti garsiuosius kalendorius “Metskaitlius ūkiškus”;

-               1860 m. surengtos pirmosios žemės ūkio parodos;

-               1885 m. suburtas profesionalus 65 žmonių simfoninis orkestras;

-               1831 m. , 1863 m. veikė stiprūs sukilimų prieš carinę priespaudą rėmimo centrai;

-               Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu buvo globojama knygnešių veikla;

-               Buvo aktyviai remiamas vyskupo M.Valančiaus blaivybės sąjūdis;

-               Kartu su kitais Plungės mokyklos auklėtiniais čia ne kartą lankėsi, muzikavo, sėmėsi kūrybinio įkvėpimo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Tai – kunigaikščių Oginskių darbai Rietavui ir Tėvynei”.

 

          Deja, daugelį šių įsimintinų darbų padengė užmaršties plėnys, suniokojo karų suirutės ir kultūrinis nuosmukis. Tik išsamūs tyrimai galės atsakyti į klausimą, kaip atsitiko, kad, praūžus Pirmojo pasaulinio karo audroms, rietaviškiai savo rankomis 1924-1937 m. sunaikino XIX a. dvarų kultūros perlą – kunigaikščių Oginskių rūmus ir ištisą oranžerijų kompleksą su milžiniškomis tropinių augalų kolekcijomis.

        Dramatiška kultūros paminklų naikinimo banga neaplenkė Rietavo ir 1971 m., dvarvietės teritorijoje pradėjus statyti tuometinio tarybinio ūkio technikumo (šiuo metu čia yra Žemaitijos kolegija) kompleksą. Kartu su kitais išlikusiais senaisiais dvaro sodybos pastatais buvo užsimota nušluoti ir “muzikantinę”, pirmąją Lietuvoje šešiametę muzikos mokyklą, kuri kunigaikščio Bogdano Oginskio rūpesčiu buvo atidaryta 1872 m.

         Daugiau nei penkiolika metų nenuilstančio kultūros paveldo puoselėtojo kauniečio teatralo Adolfo Liaugaudo vadovaujama šviesuomenė grūmėsi su įvairiomis valdžios institucijomis, prašydama, reikalaudama gelbėti istorijos apšvietos židinį. Daug jėgų šiam tikslui paaukojo šviesios atminties kraštotyrininkai Eleonora Ravickienė, Justinas Kontrimas, muzikologas Vytautas Povilas Jurkštas, prof. Česlovas  Kudaba, prof. Julius Juzeliūnas, kultūros istorijos tyrinėtojas Jonas Mardosa, tuometinė Plungės r. kultūros skyriaus vedėja Danutė Malakauskienė. Reikšmingą darbą atliko prof. Vytautas Landsbergis, kunigaikščių Oginskių muzikos mokyklos veiklą 1986 m. plačiai aprašęs leidinyje “Kultūros paminklai - nauji atradimai”, kurį leido TSRS Mokslų akademijos Pasaulinės kultūros istorijos mokslinė taryba. Visos šios pastangos galų gale privertė tuometinę valdžią atsisakyti “paminklinio akmens” buvusiai mokyklai idėjos ir 1986 m. prasidėjo pusiau sugriuvusių rūmų restauravimas. Deja, beveik niekada neišsiblaivantys “restauratoriai” plušėjo taip, kad po kurio laiko restauravimo idėja buvo sukompromituota. Lietuvos kultūros fondo Rietavo klubo “Pilalė” reikalavimu 1990 m.  buvo atlikta techninė ekspertizė, kurios metu paaiškėjo, kad “muzikantinės” pastatas  yra … avarinės būklės ir bet kuriuo metu gali sugriūti. Ir visa tai – telikus ištinkuoti sienas, iššvaisčius daugiau 120000 rublių.

         Štai kodėl tais pačiais metais viską teko pradėti iš naujo. Finansuojat Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių apsaugos departamentui, rietaviškių kultūros paveldo  puoselėtojų suburtos  ūkinės bendrijos  “Rietuva” darbininkai  praktiškai perdarė visus prieš tai dirbusių statybininkų darbus: permūrijo skliautines (vos  besilaikančias) langų sąramas, durų angokraščius, virstančias vidines pertvaras, sutvirtino pamatus, perklojo komunikacines trasas, perdengė skardinį stogą, nusausino ir sutvarkė teritoriją. Darbų sėkmę nulėmė ne tik “Rietuvos” pastangos, bet ir darbų užsakovo UAB “Lietuvos paminklai”  specialistų, ir ypač buvusio jos vadovo Alfonso Jocio dėmesingumas bei parama kunigaikščių Oginskių kultūros paveldo atgaivinimui.

 

 

1971 m. apleista mokykla griuvo 15 metų	Prieškarinio Rietavo gimnazistai prie mokyklos
Užbaigus restauravimo darbus 2000 metais	Muziejaus kiemelis tapo mėgiama kamerinių koncertų vieta

 

 

         1998 m. liepos 24 d., Žemaičių dailės muziejui padedant, naujai restauruotose patalpose buvo atidaryta pirmoji paroda. Rietaviškiai galėjo pasigrožėti Pasaulio žemaičių parodos dalyvių Adomo Galdiko, Juozo Vosyliaus tapybos darbais, monumentaliomis freskomis “Kng. Oginskių geneologinis medis” ir “Kng. Oginskių istoriniai nuopelnai Rietavui”. Susidomėjimas paroda pranoko lūkesčius, neliko abejonių dėl būsimojo muziejaus gyvybingumo.

        Vertindama kunigaikščių Oginskių istorinį palikimą kaip vieną iš svarbiausių prielaidų Rietavo kultūriniam, dvasiniam atgimimui, turizmo plėtrai Rietavo savivaldybės taryba 2000 m. birželio 1 d. nusprendė iš griuvėsių prikeltos kunigaikščių muzikos mokyklos rūmuose įsteigti Oginskių kultūros istorijos muziejų.

         Per ketverius veiklos metus muziejų  aplankė daugiau kaip 23000 lankytojų. Jie turėjo galimybę susipažinti ne tik su  kuriama kunigaikščių Oginskių veiklos ekspozicija, Rietavo krašto istorija, bet ir puikiais  profesionalių menininkų Vytauto Valiaus, Algio Ramanausko, Andriaus Miežio, Edvardo Malinausko, Magdalenos Stankūnienės, Broniaus Grušo, Vytauto Kuso, kitų dailininkų, foto meistrų  darbais. Ypatingo rietaviškių dėmesio susilaukė Druskininkuose gyvenančio kraštiečio dailininko Adelberto Nedzelskio jubiliejinė paroda ir susitikimai su autoriumi. Rietaviškių pasididžiavimas – Nacionalinio operos ir baleto teatro dailininko Henriko Cipario scenografijos meno lobynas. Bendradarbiaujant su autoriumi, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi, remiant Kultūros ministerijai 2004 m. pradėtas įgyvendinti tęstinis projektas “Operos teatro langas Žemaitijos muziejų lankytojams”, atsirado prielaidų Rietavo savivaldybės bei Nacionalinio operos ir baleto teatro bendradarbiavimui.

k

Dailiniko Juozo Vosiliaus freska - kng. Oginskių genealoginis medis	Mykolo Kleopo Oginskio priesaikos žodžiai, pasakyti Valstybės Taryboje	Fragmentas iš freskos - kng. Oginskių veiklos įstorija Rietave

     

    Rietaviškių, ypač jaunimo, atmintyje ilgam išliks susitikimai , parodos surengtos kartu su legendiniu alpinistu Vladu Vitkausku, Didžiojo taikos tūkstantmečio žygio dviračiais aplink pasaulį dalyviais Sigitu Kuču, Edvardu Žižiu, rezistencijos veteranu tautodailininku medžio drožėju, talentingu memuaristu Antanu Ruškiu ir kitais.  

        Daug dėmesio muziejus skiria edukacinei veiklai. Kartu su “Aušros” katalikiška vidurine mokykla rengiamos  konferencijos “Tėvynės labui įnešu savąją dalį” kasmet sutraukia  kelias dešimtis jaunųjų istorikų ne tik iš Žemaitijos, bet ir Vilniaus, Kauno, Panevėžio  gimnazijų bei mokyklų.

        Muziejus kryptingai kaupia  medžiagą  pokario rezistencijos ir atgimimo laikotarpio ekspozicijai. Surengtas ne vienas visuomenės susitikimas su rezistencijos dalyviais,  šio laikotarpio istorijos tyrinėtojais.

       Rietavo Oginskių kultūros istorijos  muziejus brangina bendradarbiavimo ryšius su Lietuvos Nacionaliniu , Dailės, Žemaičių vyskupystės muziejais. Kartu su  Ryšių istorijos muziejumi  buvo surengta proginė telefoninio ryšio 120-ųjų metinių paroda. Remiant Lietuvos energetikams, paruošta sodri Lietuvos elektrifikacijos 110-mečio ekspozicija. Toliau tęsiant šį bendradarbiavimą  pirmosios elektrinės teritorijoje   rengiamas technikos ekspozicijos po atviru dangumi projektas.

        Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus kartu su Žemaičių dailės muziejumi Plungėje, Kretingos, Šilutės, Kelmės muziejais, Palangos botaniniu parku ir kitais partneriais 2002 m. įkūrė Vakarų Lietuvos dvarų kultūros asociaciją, kurios pagrindinis tikslas – koordinuoti dvarų kultūros paveldo, istorinių parkų ir sodų, naujų kultūrinio kraštovaizdžio židinių išsaugojimo ir atgaivinimo idėjas, puoselėti kultūrinio turizmo plėtrą Žemaitijos regione.

      Šiuo metu muziejaus lankytojai supažindinami su kunigaikščių Oginskių kultūrinės veiklos, Rietavo krašto istorija, dailininko Henriko Cipario scenografinės kūrybos darbais, palangiškio dailininko, poeto Vytauto Kuso tapybos paroda, Magdalenos Stankūnienės batikos darbų ekspozicija, Rietavo jaunimo centro foto paroda “Žygis į savo pasaulį” . Artimiausiu metu planuojama  surengti dailininkės   Jūratės Petrulytės tapybos darbų parodą. 2005 m. pradžioje numatoma  surengti fotografijos meistro Jono Danausko autorinę foto parodą “Unikalūs Lietuvos kraštovaizdžio ir gamtos bruožai”, kuri kartu su Rietavo medžioklės trofėjų ekspozicija pasitarnaus naujo edukacinio projekto  “Gamta – visų namai” įgyvendinimui.

dail. Henriko Cipario scenorafijos parodos fragmentas. V.Belinio opera "Norma"	J.Karnavičiaus operos "Gražina" ekspozicijos fragmentas

 

                                                                   Muziejus lankytojus priima kiekvieną dieną,

                                                                  išskyrus pirmadienį,

                                                                  nuo 8 iki 16 val. Šeštadienį ir sekmadienį  -

                                                                  nuo 10 iki 14 val.

                                                                     Ekskursijas galima užsakyti

                                                                   Tel. 8 448 68992

                                                                         8 611 39965

                                                                    Adresas : L. Ivinskio 4, Rietavas

                                                                    El. paštas: rokimuziejus@ delfi.lt

 

RIETAVO DVARVIETĖ IR PARKAS

 

   Kunigaikščių Oginskių rūpesčiu kuriant dvaro sodybos ansamblį, perstatant miestelį, vėliau ir bažnyčią 1835-1873 m. kūrybingai darbavosi Jokūbas Voleris, S. Blekas, Herteris, Gansovskis, Augustas Štiuleris, Ferdinandas Šteinbartas ir kiti architektūros žinovai.

      1848 m. rytinėje dvaro sodybos pusėje buvo pradėtas formuoti 65 ha parkas. Šis darbas buvo patikėtas Kristupui F. Gypeldui iš Saksonijos, Frydrichui Braunui, Augustui Ulrichui iš Vengrijos ir kitiems kviestiniams parkų architektūros žinovams bei vietos sodininkams. Parkui būdingos raiškios kompozicinės linijos, o taip pat  -natūralaus gamtovaizdžio bruožai, didelės erdvės. Taigi, čia buvo pasiekta klasicistinio ir peizažinio parko sintezė. 1855 m. parke augo 95 medžių rūšys, sode žaliavo 383 vaismedžiai, oranžerijose žydėjo 206 rūšių gėlės. Aplinką puošė 106 rūšių rožės, 72 rūšių jurginai ir kt. Augalų daigai buvo gabenami iš Hamburgo, Berlyno, Tilžės, Zaliesės ir kitų vietovių.

Kng. Oginskio rūmai 1860 metais. Iš N.Ordos graviūros	Rūmų griovimas 1924-1938 metais
1992 metais, švenčiant Lietuvos elektrifikacijos šimtmetį, atstatytas rūmų portikas	1992 metais iš dvarvietės link buvusios elektrinės Parko gatve nutiesta elektros žibintų linija. 2002 metais, švenčiant elektrifikacijos 110-ąsias metines, ant Baltųjų vartų atstatytos liūtų skulptūros

       Išskirtinis parko bruožas -  sudėtinga tvenkinių ir dirbtinių upelių sistema. Į rytinėje parko dalyje vingiuojančią Jūros upę iš vakarų pusės buvo nukreiptos trys vandenų arterijos. Dvi iš jų – dirbtinio upelio atšakos Jaujupio kanalu buvo maitinamos iš Kalakutiškio – Jaupėnų  apylinkėje tyvuliavusių dirbtinių tvenkinių.

        Dėl karo suiručių, tarpukario valdininkų trumparegiškumo Rietavas prarado ne tik išpuoselėtus kunigaikščių Oginskių rūmus su žiemos sodais, bet ir vertingiausius parko želdynus. Šis procesas tęsėsi ir sovietmečiu. Šeštajame dešimtmetyje, kanalizavus Jūros upės vagą, buvo pažeista vandenų sistemos pusiausvyra, prasidėjo užmirkimo, ištisų kvartalų  laukėjimo procesas. Padėtis ypač pablogėjo 1963 m. panaikinus Rietavo rajoną.

       Parko tyrimais susirūpinta tik aštuntajame dešimtmetyje. Šį darbą 1978 - 1980 m. apvainikavo Paminklų konservavimo instituto paruoštas parkų išplanavimo projektas. Tačiau realūs dvarvietės ir parko atgaivinimo darbai prasidėjo 1990 m., įgyvendinant pirmosios elektrinės 100-mečio jubiliejaus paruošiamųjų darbų programą.

             1990 m. pradėta restauruoti kunigaikščių Oginskių muzikos mokykla (dabar muziejus)

             1992 m. atstatytas rūmų portikas, parteriniai žibintai, Baltieji vartai,    

restauruotas  senasis vandentiekio bokštas.

             1993 – 1995 m. UAB “Plungės lagūna” atkūrė Jūros upės vagą parke.

             2002 m. restauruota kunigaikščių Oginskių koplyčia, atkurtos liūtų skulptūros     

ant vartų.     

             2002 m. prasidėjo Rietavo bažnyčios avarinio restauravimo darbai.

             2003 m. atlikti daliniai parko pietinės dalies sausinimo darbai.

             2000 m. parko priežiūra Rietavo savivaldybės sprendimu pavesta Rietavo

Oginskių kultūros istorijos muziejui.

             2001 m. birželio mėn. Europos Kultūros kelių instituto, Europos kraštovaizdžio centro ir Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD’o)   ekspertams atlikus pagrindinių Lietuvos parkų apžiūros ir vertinimo misiją, Rietavo parko ir dvarvietės atgaivinimo pastangos susilaukė palankaus vertintojų dėmesio, buvo akcentuotas šio darbo tikslingumas.

Parko ir dvarvietės schema	Vaizdas nuo dvarvietės į bažnyčios pusę
Tarptautės konferencijos "Parkų ir sodų kelias: istorinių parkų apsauga, gaivinimas, kultūrinis turizmas" dalyviai prie portiko 2004 m. birželio 3 d.	Konferencijos iniciatoriai Europos kultūros kelių instituto direktorius Mishel Thomas Penette (dešinėje) ir LR kultūros vertybių apsaugos departamento užsienio ryšių skyriaus vadovas Alfredas Jomantas (kairėje) aptaria konferecijos darbą su Klaipėdos universiteto dėstytoju dr. Petru Grecevičium
Didžioji liepų (kunigaikščių) alėja parke	M.K. Čiurlionio sala didžiajame Malūno tvenkinyje

 

             2004 m. birželio 3-5 d. Rietave, koordinuojant Kultūros vertybių departamentui ir Europos Kultūros kelių institutui, buvo surengta turininga  tarptautinė konferencija “Parkų ir sodų kelias: istorinių parkų apsauga, gaivinimas, kultūrinis turizmas”. Vienas iš konferencijos tikslų -  dvarų paveldo ir istorinių parkų bei želdynų atgaivinimui sutelkti ne vien muziejininkų, kraštovaizdžio, turizmo specialistų, bet ir  plačiajai visuomenei atstovaujančios vykdomosios valdžios, ugdymo institucijų dėmesį. Konferencijos darbą apvainikavo vienuolikos Vakarų Lietuvos rajonų bei savivaldybių merų, LR švietimo ministro, Kultūros vertybių apsaugos departamento, Turizmo departamento, Klaipėdos universiteto, Žemaitijos kolegijos vadovų pasirašytas susitarimas. Pagrindinis jo tikslas – įsipareigojimas bendradarbiauti:

1. Išsaugant ir atgaivinant istorinius parkus, puoselėjant šiuolaikinius kraštovaizdžio židinius, atliekant su tuo susijusius mokslinius tyrimus.
2. Rengiant ir įgyvendinant regioninius nacionalinius ir tarptautinius parkų atgaivinimo ir turizmo vystymo projektus.
3. Ruošiant ir įdarbinant  parkų ir želdynų specialistus.
4. Organizuojant kultūros paveldo išsaugojimo, parko atgaivinimo ir šiuolaikinių želdynų formavimo specialistų bendradarbiavimą.
5. Siekiant parkų ir kultūrinio kraštovaizdžio respublikinės dienos įteisinimo.

 

      Konferencijos dalyviams staigmena tapo Rietavo parko ir kunigaikščių Oginskių  dvarvietės pristatymas. Iš naujo atrastas kultūros paveldas, kuris prieš 15-20 m. buvo ištrintas ne tik iš visuomenės, bet ir šios srities specialistų rimtesnio dėmesio erdvės.

       Apibendrindamas konferencijos darbą, turiningus pranešimus, Europos Kultūros kelių instituto direktorius pakvietė visus konferencijos dalyvius plėsti bendradarbiavimą, kad artimiausiu metu Lietuvos istoriniai parkai, dvarų kultūros paveldas galėtų sėkmingai integruoti į Europos Kultūros kelių instituto formuojamų naujų Kultūros kelių (taigi ir kultūrinio turizmo kelių) sistemą. Šiuo metu  Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus kartu su kitais Vakarų Lietuvos dvarų kultūros asociacijos partneriais rūpinasi Vakarų Lietuvos  Parkų ir istorinių želdynų kultūros kelio apmatų formavimu.

 

                                                                                Vytas Rutkauskas

                                              Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius