DĖL MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTOS ŽALOS

Kur kreiptis, pastebėjus medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą?

Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo.

Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.

Žalos nustatymas ir atlyginimas

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja Rietavo savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. AV-718 sudaryta Medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Rietavo savivaldybėje apskaičiuoti komisija. Vertinant žalą žemės ūkio pasėliams, atsižvelgiama į pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ar ligų išplitimą, derlingumą, kitus veiksnius, derliaus nuėmimo laiką. Žala visai nevertinama ir neatlyginama, jeigu pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių arba vėliau juos sunaikino medžiojamieji gyvūnai dėl to, kad derlius buvo paliktas ir nenuimtas laiku.

Žala žemės ūkio pasėliams,  kurią  medžiojamieji  gyvūnai  padaro  javų,  kukurūzų,  bulvių  ir  kt.  žemės  ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, kultūrinėms pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami. Žala ūkiniams gyvūnams, kurią padaro medžiojamieji gyvūnai, paveikdami ūkinius gyvūnus,  dėl ko jie sužalojami arba nugaišta. Žala miškui, kurią medžiojamieji gyvūnai per metus padaro pakenkdami miško želdiniams ir žėliniams, jaunuolynams ar  medynuose  augantiems  medžiams,  nuskabydami  jų  ūglius,  nulaupydami  ar  nutrindami žievę,  nugrauždami  kamienus,  užtvindydami  mišką  vegetacijos  laikotarpiu,  jeigu medžiai dėl to nudžiūsta.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai:

1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus;

2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai.

Žala atlyginama Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka valstybės vardu, kai:

• Žalą padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti uždrausta ištisus metus.
• Žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai.

Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žala, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje:

• Žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne

daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį.

• Kmynų pasėliams padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu kmynų pasėliai buvo aptverti

tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į minėtus pasėlius.

Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama, jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkas uždraudė medžioti.

Vesta ANDRIJAUSKIENĖ

Rietavo savivaldybės administracijos

Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus ekologė