Rietavo savivaldybė

Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Laisvės al. 3, 90316 Rietavas,
Tel. (8 448) 73 200, Faks. (8 448) 73 222,
El. p. savivaldybe@rietavas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 188747184

  • Apie savivaldybę
  • Rietavo miestas
    Rietavo istorija
    Žemėlapis
  • Taryba
  • Taryba
    Meras
    Mero pavaduotojas
  • Kontrolės ir audito tarnyba
  • Darbo taryba
  • Vaiko teisių apsaugos pertvarka
  • Pagalba vaikams ir šeimoms
  • Naujienos
  • Klausimai
  • Tarptautinis bendradarbiavimas
  • Nuorodos
  • Valdžios elektroniniai vartai
  • Vietos veiklos grupės
  • Projektai
  • Neformalus vaikų švietimas
  • Korupcijos prevencija
  • Turto valdymas
  • Kontaktai
  • Tarybos nariai
    Įstaigų kontaktai
    Neįgaliųjų draugijos
    Web paštas
  • Naujienų prenumerata
  • EP naujienos
  • Rietavo kraštiečių klubas
  • Naujienos
    Kontaktai ir rekvizitai
  • Versija neįgaliesiems
  • Policijos informacija
  • Civilinė sauga
  • Mokesčiai
  • Valstybinės žemės nuomos mokestis
    Žemės mokestis
    Nekilnojamojo turto mokestis
  • Euro įvedimas Lietuvoje
  • Administracinės naštos mažinimas
  • Mobilizacija
  • Būstas
  • Rietavo trečiojo amžiaus universitetas
  • Rietavo savivaldybės neįgaliųjų draugija
  • Naujienos
    Vykdomi projektai
  • Lyderių laikas 3
  • Asmens duomenų apsauga
  • Vartotojų teisių apsauga
  • Savivaldybės vidinis kanalas
  • Projektas EMPACI
  • Struktūra ir kontaktai
  • Taryba
    Meras
    Mero pavaduotojas
    Komitetai
    Komisijos
    Tarybos posėdžių protokolai
    Tarybos veikla
    Administracija
    Administracijos direktorius
    Administracijos direktoriaus pavaduotojas
    Specialistai
    Dokumentų valdymo ir teisės skyrius
    Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba
    Buhalterinės apskaitos ir ūkio skyrius
    Finansų skyrius
    Švietimo, kultūros ir sporto skyrius
    Ūkio plėtros ir investicijų skyrius
    Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyrius
    Žemės ūkio skyrius
    Architektūros skyrius
    Seniūnijos
    Rietavo miesto
    Rietavo
    Daugėdų
    Medingėnų
    Tverų
    Nuolatinės komisijos ir darbo grupės
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Seimo kontrolierių pažymos
    Valstybės kontrolierių sprendimai
    Teismo sprendimai
    Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinio reguliavimo stebėsenos planas
    Atliekama teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinio reguliavimo stebėsenos pažymos
  • Administracinė informacija
  • Nuostatai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Viešieji pirkimai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Vadovų darbotvarkės
    Savivaldybės mero
    Savivaldybės administracijos direktoriaus
    Vadovų veiklos ataskaitos
    Tarnybiniai automobiliai
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Savivaldybės biudžetas
    Savivaldybės valdomos (kontroliuojamos) įmonės
  • Paslaugos
  • Informacijos rinkmenos
    Atmintinės
    Viešosios ir administracinės paslaugos
    Prašymų ir skundų priėmimas
  • Veiklos sritys
  • Aplinkos apsauga
    Kultūra
    Sportas
    Švietimas
    Jaunimas
    Kultūros paveldas
    Žemės ūkis
    Valstybinė kalba
    Sveikata
    Teritorijų planavimas
    Pirminė teisinė pagalba
    Civiline metrikacija
  • GARBĖS PILIEČIAI
  • Bendruomenės
  • 2013-07-03  AFRIKINIS KIAULIŲ MARAS !!!

     

    Baltarusijoje plintant afrikiniam kiaulių marui iškilo grėsmė visam Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių žemės ūkiui. Situacija dar sudėtingesnė dėl to, kad iki šiol Baltarusijos kompetentinga institucija nepateikė informacijos apie afrikinio kiaulių maro kontrolės priemones ir ligos epidemiologiją jų šalyje.


    Neoficialiais duomenimis, kiaulės jau naikinamos penkiuose Baltarusijos rajonuose. Kadangi patvirtintas protrūkio židinys yra tik apie 40 km nuo Lietuvos sienos, raginame kiaulių laikytojus būti itin budriais ir griežtai laikytis biosaugos reikalavimų, o medžiotojams – tirti kiekvieną sumedžiotą šerną, dorojant žvėris laikytis biosaugos taisyklių.

    Šią pavojingą ligą itin sunku sustabdyti, nes virusas labai greitai plinta ir ilgai išlieka gyvybingas kraujyje, išmatose, audiniuose, jį platina ir erkės (ornithodorus).

    Afrikinis kiaulių maras - žmonėms nepavojinga liga, ja serga tik kiaulės ir šernai.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina, kad Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti.

    Ūkininkus, auginančius kiaules, prašome stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę ir taikyti biosaugos priemones.

    Įtarus ligą būtina informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visa parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403 arba tiesiogiai kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Rietavo valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą - Oginskių g. 8, Rietavas - arba mob. tel. 8 612 37 578, tel. (8 448) 69 998, ar pranešti privačiam veterinarijos gydytojui.

    Kas yra afrikinis kiaulių maras?

    Afrikinis kiaulių maras (AKM) yra ypač pavojinga užkrečiama virusinė kiaulių liga.

    Kokie klinikiniai ligos požymiai?

    Ligos inkubacinis laikotarpis trunka 5-15 dienų, bet gali užsitęsti ir ilgiau.

    Yra trys šios ligos formos: ūmi, poūmė ir lėtinė.

    Ūmi forma labai virulentiška, sukelianti kiaulių karščiavimą iki 40,5-42 ° C, atsiranda odos paraudimai apie ausis, uodegą, pilvą, krūtinę, padažnėja kvėpavimas. Kiaulės neėda, sutrinka koordinacija, gali vemti, viduriuoti (kartais su krauju), paršavedėms pasireiškia abortai. Kiaulės gaišta per 6–13 dienų nuo ligos pradžios. Kiaulių mirtingumas siekia 100%.

    Poūmė forma sukelia panašius klinikinius požymius, tačiau jie yra silpniau išreikšti negu ūmios formos. Pakyla kūno temperatūra, kiaulės beveik visą laiką guli, atsiranda reprodukcijos problemų. Kiaulės, sergančios lėtine AKM forma, gali išgyventi ilgiau kaip 15-45 dienas nuo ligos infekcijos. Kiaulių mirtingumas siekia 30-70%

    Lėtinė forma AKM sukelia mažiau pastebimus klinikinius požymius. Užsikrėtusios kiaulės kenčia trumpalaikius ligos požymius, gali pasitaikyti pagerėjimo tarpsnių. Kiaulės netenka svorio, temperatūra svyruoja, prasideda kvėpavimo takų uždegimai, nekrozės odoje, pasireiškia artritai.

    Klausimai ir atsakymai apie afrikinį kiaulių marą

    Ar saugu vartoti kiaulieną?

    Taip, saugu. Afrikiniu kaulių maru sergančios kiaulės naikinamos. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja Lietuvoje parduodamos mėsos saugą – rinkoje esantys produktai saugūs vartoti.

    Kaip liga plinta?

    Afrikinis kiaulių maras perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat virusą perneša erkės (Ornithodoros). Netiesioginio kontakto būdu - per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą ir t. t., šeriant kiaules netinkamai apdorotomis virtuvių atliekomis. Ši liga per placentą perduodama vaisiui.
    Paukščiai, musės ir žmonės gali fiziškai pernešti virusą iš užkrėstų kiaulių sveikoms. Kiaulių savininkas gali sukelti infekciją šerdamas kiaules neapdorotomis maisto atliekomis.

    Ar buvo ankščiau Lietuvoje diagnozuota ši liga?

    Lietuvoje ši ypač pavojinga liga niekada nebuvo nustatyta.
    Afrikinis kiaulių maras nustatytas Rusijos federacijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Italijoje, plačiai paplitęs Afrikos šalyse.

    Ar šia liga gali susirgti žmonės?

    Afrikinis kiaulių maras žmonėms nepavojingas. Juo serga tik kiaulės ir šernai. Gaišimas nuo šios ligos kiaulių ūkiuose siekia 100%.

    Kaip kiaulių savininkai gali apsaugoti savo kiaules?

    Kiaulių savininkai, kurie įtaria, kad jų kiaulės serga, turi nedelsiant kreiptis į savo vietos veterinarijos gydytoją arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnus.

    Kiaulių savininkai apsaugoti savo kiaules gali imdamiesi šių veiksmų:

    • Patikrinti kiaules ne mažiau kaip du kartus per savaitę dėl neįprastų požymių ar elgesio.

    • Stebėti naujai įsigytų kiaulių sveikatos būklę.

    • Izoliuoti sergančias kiaules, kol bus nustatyta ligos priežastis.

    • Vengti laukinių gyvūnų kontakto su naminiais gyvūnais.

    • Laikytis biosaugos priemonių - valyti ir dezinfekuoti drabužius, įrangą ir transporto priemones, įvažiuojančias į fermą ir išvažiuojančias iš jos.

    • Neleisti į ūkį pašalinių asmenų, transporto priemonių.

    Kokia profilaktika ir ligos likvidavimo priemonės?

    Gydymo nuo šios ligos nėra, sergančios kiaulės ar šernai naikinami.

    Ūkyje atliekama dezinfekcija, ribojamas kiaulių transportavimas, stebimi aplinkiniai ūkiai.

    Kas daroma, kad ši liga neišplistų į kitus kiaulių ūkius?

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba imasi visų būtiniausių šios ligos kontrolės ir likvidavimo priemonių:

    • Afrikinio kiaulių maro ligos židinio vietoje nustatomas karantinas.
    • Siekiant apsaugoti aplinkines gyvulių fermas nuo galimo ligos plitimo, laikinai uždraudžiamas bet koks kiaulių išvežimas iš teritorijos.
    • Aplink ligos židinį 3 ir 10 km spinduliu nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos, sergančios kiaulės naikinamos.
    • Sustiprinama aplinkinių kiaulių fermų kontrolė - atliekami imlių ligai gyvūnų klinikiniai ir laboratoriniai kraujo tyrimai.
    • Atliekami nušautų šernų laboratoriniai tyrimai.

    Informacija parengė

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Rietavo valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

    aaa

     
      Spausdinti  

    © 2004 - 2012 Rietavo savivaldybė Sprendimas: Idamas, naudojama Smartweb.