Ugniagesių statistika byloja, kad gaisrų šalyje nemažėja – per devynis šių metų mėnesius ugniagesiai vyko gesinti 11034 gaisrų įmonėse, butuose ir privačiuose namuose. Bene dažniausiai pasitaikanti gaisro priežastis yra netinkama krosnių, židinių ir dūmtraukių eksploatacija. Dėl nesutvarkytų šildymo sistemų ir kaminų, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos duomenimis, šiemet kilo 478 gaisrai, per kuriuos žuvo 2 žmonės. Plungės rajone kilo 59 , o Rietavo savivaldybėje - 19 gaisrų. Jau per 9 šių metų mėnesius dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių kilo 7 gaisrai, o dėl užsidegusių suodžių ugniagesiai buvo kviesti net 33 kartus. Už priešgaisrinę namo saugą atsakomybė tenka pačiam namo savininkui, kaip jis tuo rūpinasi, priežiūrą atliekantys pareigūnai netikrina. Taigi netinkamai ar neatsakingai eksploatuojama kieto kuro krosnis ir dūmtraukis gali sukelti skaudžių pasekmių. Viena iš tų nelaimių eksploatuojant kieto kuro krosnį ir dūmtraukį - gaisras, kuris dažniausiai pridaro daug materialinių nuostolių ir pareikalauja žmonių aukų. Viso šito galima išvengti laikantis priešgaisrinių saugos reikalavimų. Prieš pradedant kūrenimo sezoną, iš dūmtraukių ir krosnių reikia išvalyti suodžius. Kūrenant kietuoju kuru, kaminas turi būti valomas kas tris mėnesius, dūmtraukio ir kietojo kuro katilo eksploatacija labai priklauso ir nuo naudojamo kietojo kuro. Jeigu tam naudojamos malkos, labai svarbu, kad jos būtų sausos. Jeigu malkos beržinės – reikia pašalinti tošį. Beržo žievėje gausu deguto, kuris kaupiasi ant katilo ir dūmtraukio sienų. Be to, užsikišus dūmtraukiui, mažėja ir katilo efektyvumas – malkos ne kaitriai dega, o smilksta. Kitas reikalavimas - smilkstančias anglis pilti tik į metalinius indus ir nepalikti ant medinių grindų, o iškratyti jas galima ne arčiau kaip 15 metrų nuo pastatų. Labai svarbu, kad šildymo įrenginiai ir dūmtraukiai turi būti techniškai sutvarkyti. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose mūriniai dūmtraukiai su dūmų kanalais turi būti išbalinti. Nereikėtu pamiršti, kad krosnies įkūrimas degiais skysčiais ar kieto kuro laikymas šalia krosnies gali pasibaigti tragedija. Taigi laikantis šių reikalavimų tikrai sumažėja tikimybė kilti gaisrui. Kita skaudi nelaimė parsidėjus kūrenimo sezonui - apsinuodijimas CO, liaudiškai sakant –smalkėmis. Tai - bespalvės, bekvapės, beskonės, degios ir labai toksiškos dujos, kurios tiesiogiai veikia žmogaus nervų sistemą. Atsiradus patalpoje tokių dujų, žmogų apima mieguistumas, o užmigęs žmogus nebepabunda. Tokios dujos susidaro per anksti užstūmus krosnies sklendę. Krosnyje esant aukštai temperatūrai ir deguonies trūkumui, degančios medžiagos oksiduojasi ne iki galo, taip sudarydamos anglies monoksidą. Smalkėmis apsinuodijusį asmenį reikia išnešti į gryną orą, atsagstyti drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti. Jeigu kvėpavimas sutrikęs arba asmuo nustoja kvėpuoti, būtina atlikti dirbtinį kvėpavimą ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Taigi prieš pradėdami šildymo sezoną nepamirškite išvalyti dūmtraukių, juos nutinkuoti ir nubalinti, žarijas dėti tik į metalinius indus. Nekurkite krosnių degiais skysčiais, nelaikykite malkų šalia krosnies, nepalikite be priežiūros besikūrenančių krosnių ir pravirų pakuros durelių. Parengė Mindaugas KATAUSKAS Telšių APGV Plungės PGT. VPPP inspektorius. Vidaus tarnybos vyr. leitenantas |