Kadangi absoliučiai daugumai Lietuvos žmonių nei kasdien, nei kas mėnesį nereikia rūpintis privalomuoju sveikatos draudimu (iš dirbančiųjų ir jų darbdavių šios įmokos išskaičiuojamos „automatiškai“, o apie du trečdaliai įvairių kategorijų gyventojų draudžiami valstybės lėšomis), vis dar atsiranda pamirštančių ar numojančių ranka į tai, jog kai kuriems kartais tuo reikia pasirūpinti patiems.

Štai viename dienraštyje buvo išspausdintas piliečio laiškas sveikatos apsaugos ministrui: netekęs darbo, o kaip vėliau paaiškėjo – ir privalomojo sveikatos draudimo, žmogus piktinosi mūsų sveikatos apsaugos sistema. Anot jo, devynerius metus mokėjęs valstybei mokesčius ir tik mėnesį jų nesumokėjęs, sunegalavęs pats turėjo susimokėti už apsilankymą pas gydytoją. Bet ar pagrįstai piktinamasi? Juk galima, sakysim, įsiregistruoti darbo biržoje, ir sveikata bus draudžiama valstybės lėšomis.

Arba štai iš darbo išėjusi moteris po kiek laiko išvyksta į užsienį pas gimines žinodama, jog yra nedrausta privalomuoju sveikatos draudimu (ir, suprantama, neturėdama Europos sveikatos draudimo kortelės), bet, matyt, tikėdamasi, kad nieko neatsitiks. O kai ji ten atsidūrė ligoninėje ir už gydymą ėmė kauptis didelės sąskaitos, susirūpinusiems giminėms tegalėjome paaiškinti, jog atgaline data jokio draudimo negalima apmokėti ir įforminti.

Ką reiškia gydytis be privalomojo sveikatos draudimo? Ligos, tuo labiau sunkios, atveju gydymas gali pareikalauti vadinamųjų katastrofinių sveikatos išlaidų, kurių daugelis žmonių susirgę negalėtų išsimokėti, ir tai taptų asmenine, net šeimos drama. Tektų mokėti už kiekvieną (išskyrus būtinąją pagalbą) medicinos paslaugą. Tad, suprantama, verčiau kiekvieną mėnesį (jei reikia) stropiai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir nesijaudinti dėl galimos didelės už sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigos išrašytos sąskaitos. 

Ši prievolė galioja seniai, ir bedarbis, nepanoręs registruotis darbo biržoje, už privalomąjį sveikatos draudimą per mėnesį turi mokėti 72 litus. Tačiau, kaip sakėme, jis turi aiškią išeitį – užsiregistravęs darbo biržoje žmogus privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamas valstybės. Primename, kad  valstybės lėšomis draudžiami ir kiti, labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys – vaikai, moksleiviai, dieninių skyrių studentai, asmenys, turintys būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti, neįgalieji, – jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos. Tokių valstybės lėšomis draudžiamųjų šalyje dabar beveik 2,2 milijono.  Už asmenis, gaunančius su darbo santykiais susijusių pajamų – dirbančius pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojus, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir kt., jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis, – socialinio draudimo (ir privalomojo sveikatos draudimo) įmokas apskaičiuoja ir sumoka darbdavys.

Tokių žmonių, kurie  kas mėnesį turi pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu, tai yra, patys mokėti įmokas, Lietuvoje nėra daug: ūkininkai, gaunantieji pajamų pagal autorines sutartis ar iš sporto ar atlikėjo veiklos, besiverčiantieji individualia veikla asmenys, taip pat darbingi, bet niekur nedirbantys gyventojai (pavyzdžiui, namų šeimininkės) ir kiti į draudžiamųjų kategorijas nepatenkantys. Svarbu nepamiršti, kad savarankiškai mokant už atitinkamą mėnesį tokią įmoką derėtų sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. To nepadarius draustumas privalomuoju draudimu nutrūksta, o pradėjus iš naujo mokėti šias įmokas  draustu asmuo tampa tik po trijų mėnesių. Kita vertus, neapdraustas (ar neapsidraudęs) asmuo, kuriam prireikia medicinos pagalbos, turi galimybę nelaukti 3 mėnesių ir iš karto gauti reikiamą sveikatos priežiūrą, kurios išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Tam jis turi sumokėti 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką (šiuo metu – 2400 Lt). Kad draustumas nenutrūktų, įmokas toliau reikia mokėti įprasta įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kas mėnesį po 72 litus.

Mūsų šalies sveikatos apsaugos sistemos finansavimo pagrindas ir yra privalomasis sveikatos draudimas, iš jo įmokų PSDF biudžete sukaupiamos lėšos, kurias administruoja ligonių kasos. Šios lėšos tampa garantija apdraustiesiems. Tai reiškia, kad visiems bus suteikta paslaugų tiek, kiek reikės, nepriklausomai nuo sumokėtų įmokų. Taip pat ar panašiai veikia daugelio pasaulio šalių sveikatos draudimo sistemos. Taip sudaroma galimybė visiems apdraustiems asmenims gauti iš PSDF biudžeto apmokamas įvairias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apdraustiesiems šio fondo lėšomis taip pat padengiamos kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos technikos priemonių įsigijimo ir kitos išlaidos. PSDF biudžetas finansuoja ir labai svarbias sveikatos programas: moksleivių sveikatos priežiūrą mokyklose, vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugas, onkologinių ligų (gimdos, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio ir kt.) prevenciją. Šios prevencinės programos padeda anksti diagnozuoti ligas ir veiksmingiau jas gydyti.

Na, o jei privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas (ar apsidraudęs) Lietuvos pilietis lankosi Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje ir jam prireikia būtinosios medicinos pagalbos, ten jam suteiktos tokios paslaugos visiškai arba iš dalies apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų.

Vairuotojai nebeabejoja dėl privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo, daugelis automobilį apdraudžia dar ir kitokiomis draudimo rūšimis. Bet juk mūsų sveikata yra nepalyginamai brangesnė nei automobilis ir ja, jos draudimu privalu nuolat rūpintis.

Valstybinė ligonių kasa

 prie Sveikatos apsaugos ministerijos