Gėlėmis senolę apdovanojo  Sveikatos, socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Jolita Alseikienė, „Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė su kolegėmis, Rietavo socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Stončiuvienė ir centro darbuotoja Zita Lenkšienė. Slaugos ligoninės kolektyvas padengė vaišių stalą. Beje, jubiliatė noriai mėgavosi saldžiu pyragu, o jos palata paražydo pavasario gėlėm...

Daugiau negu prieš šešis dešimtmečius su vyru Jonu, gavusiu paskyrimą į Rietavo miškų ūkį, į Rietavą atvykusi biržietė Pranė Stasevičienė turbūt nė nepagalvojo, kad Žemaitija taps jos namais. Visą gyvenimą ji dirbo  pardavėja - iš pradžių baldų, paskui kitose parduotuvėse. Prieš penkiolika metų mirus vyrui, Pranė liko viena, nes vaikų jiedu neturėjo. Tačiau viena nereikia vieniša -  daug metų ji priklauso Rietavo parapijos Švč. Mergelės Marijos legionui, tad  draugių ir bendraminčių niekuomet netrūko. O ji pati dalijo savo širdį ir laiką vienišiems seneliams, kuriems reikėjo jos paramos ir paguodos.

Sakoma, kad už gera visuomet atmokama geru. Šis priežodis pasitvirtino ir P. Stasevičienės gyvenime. Jau dvylika metų ja rūpinasi Rietavo socialinių paslaugų centro darbuotoja Zita Lenkšienė. Tiesa, jos globotinė turi dukterėčių, kurios dažnai paskambina, užsuka aplankyti, bet iš Vilniaus ar Klaipėdos kasdien neprivažinėsi. Zita du kartus per savaitę užsuka pas P. Stasevičienę, priperka maisto, sutvarko butą, apskalbia. To pakakdavo, kol neatsitiko nelaimė – senolė parkrito ir susilaužė šonkaulį. Iš Plungės ligoninės ji iškeliavo ne namo, o į Rietavo slaugos ligoninę. Pasak vyriausiosios gydytojos Birutės Kerpienės, močiutei reikia papildyti organizmą vitaminais, sustiprėti ir tik tada galės grįžti į savo namus.

Šimtojo gimtadienio išvakarėse senolė sulaukė nemažai svečių. Na, o tikrąją dieną – kovo 14-ąją – pas tetą sugužėjo giminaičiai ne tik iš Vilniaus ir Klaipėdos, bet ir iš tolimosios Australijos...