Rietavo savivaldybė

Savivaldybės biudžetinė įstaiga,
Laisvės al. 3, 90316 Rietavas,
Tel. (8 448) 73 200, Faks. (8 448) 73 222,
El. p. savivaldybe@rietavas.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
kodas 188747184

  • Apie savivaldybę
  • Rietavo miestas
    Rietavo istorija
    Žemėlapis
  • Taryba
  • Taryba
    Meras
    Mero pavaduotojas
  • Kontrolės ir audito tarnyba
  • Darbo taryba
  • Vaiko teisių apsaugos pertvarka
  • Pagalba vaikams ir šeimoms
  • Naujienos
  • Klausimai
  • Tarptautinis bendradarbiavimas
  • Nuorodos
  • Valdžios elektroniniai vartai
  • Vietos veiklos grupės
  • Projektai
  • Neformalus vaikų švietimas
  • Korupcijos prevencija
  • Turto valdymas
  • Kontaktai
  • Tarybos nariai
    Įstaigų kontaktai
    Neįgaliųjų draugijos
    Web paštas
  • Naujienų prenumerata
  • EP naujienos
  • Rietavo kraštiečių klubas
  • Naujienos
    Kontaktai ir rekvizitai
  • Versija neįgaliesiems
  • Policijos informacija
  • Civilinė sauga
  • Mokesčiai
  • Valstybinės žemės nuomos mokestis
    Žemės mokestis
    Nekilnojamojo turto mokestis
  • Euro įvedimas Lietuvoje
  • Administracinės naštos mažinimas
  • Mobilizacija
  • Būstas
  • Rietavo trečiojo amžiaus universitetas
  • Rietavo savivaldybės neįgaliųjų draugija
  • Naujienos
    Vykdomi projektai
  • Lyderių laikas 3
  • Asmens duomenų apsauga
  • Vartotojų teisių apsauga
  • Savivaldybės vidinis kanalas
  • Projektas EMPACI
  • Struktūra ir kontaktai
  • Taryba
    Meras
    Mero pavaduotojas
    Komitetai
    Komisijos
    Tarybos posėdžių protokolai
    Tarybos veikla
    Administracija
    Administracijos direktorius
    Administracijos direktoriaus pavaduotojas
    Specialistai
    Dokumentų valdymo ir teisės skyrius
    Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba
    Buhalterinės apskaitos ir ūkio skyrius
    Finansų skyrius
    Švietimo, kultūros ir sporto skyrius
    Ūkio plėtros ir investicijų skyrius
    Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyrius
    Žemės ūkio skyrius
    Architektūros skyrius
    Seniūnijos
    Rietavo miesto
    Rietavo
    Daugėdų
    Medingėnų
    Tverų
    Nuolatinės komisijos ir darbo grupės
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Seimo kontrolierių pažymos
    Valstybės kontrolierių sprendimai
    Teismo sprendimai
    Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinio reguliavimo stebėsenos planas
    Atliekama teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinio reguliavimo stebėsenos pažymos
  • Administracinė informacija
  • Nuostatai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Viešieji pirkimai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Vadovų darbotvarkės
    Savivaldybės mero
    Savivaldybės administracijos direktoriaus
    Vadovų veiklos ataskaitos
    Tarnybiniai automobiliai
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Savivaldybės biudžetas
    Savivaldybės valdomos (kontroliuojamos) įmonės
  • Paslaugos
  • Informacijos rinkmenos
    Atmintinės
    Viešosios ir administracinės paslaugos
    Prašymų ir skundų priėmimas
  • Veiklos sritys
  • Aplinkos apsauga
    Kultūra
    Sportas
    Švietimas
    Jaunimas
    Kultūros paveldas
    Žemės ūkis
    Valstybinė kalba
    Sveikata
    Teritorijų planavimas
    Pirminė teisinė pagalba
    Civiline metrikacija
  • GARBĖS PILIEČIAI
  • Bendruomenės
  • 2014-01-31  KODĖL PER ŠALČIUS PLEŠKA NAMAI

    Atšalęs oras verčia šalies gyventojus intensyviau ir dažniau kūrenti krosnis, jungti elektrinius šildymo prietaisus ar ieškoti kitų būdų šildyti savo gyvenamuosius būstus. Kūrendami krosnis gyventojai, deja, dažnai pažeidžia jų įrengimo ir eksploatavimo taisykles ir taip sukelia pražūtingus gaisrus. Štai sausio 29-osios ryte Kelmės rajono Pagryžuvio kaime bekūrenant krosnį daugiabučio namo rūsyje užsidegė prie jos supiltos šiukšlės ir sumestos prakuros. Per gaisrą apdegė minėtos šiukšlės ir susmulkintos malkos, aprūko rūsio patalpos, o dūmais apsinuodijęs 55 metų vyras buvo išvežtas į ligoninę.

    Kitas tragiškas gaisras sausio 29-osios ryte kilo Joniškio rajono Gedvainių kaime. Kai ugniagesiai atskubėjo į įvykio vietą, medinis vieno aukšto pastatas jau skendėjo liepsnose, o namo stogas ir perdengimas jau buvo įgriuvę. Per gaisrą dar išdegė namo vidus, apdegė išorinės sienos. Gaisravietėje buvo rasti stipriai apdegę du žmonių kūnai. Manoma, kad tai 78 metų namo šeimininkės ir neįgalaus jos 47 metų sūnaus palaikai. Beje, tai šiemet pirmas gaisras, kuriame žuvo 2 žmonės. Pirminiais duomenimis, gaisras kilo irgi dėl krosnių ir dūmtraukių įrengimo, eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Įvykis dar tiriamas.

    Šiemet iš viso kilo 798 gaisrai, kuriuose žuvo 17 žmonių. 86 gaisrus sukėlė netvarkingos krosnys ar jų netaisyklingas eksploatavimas.

    Ugniagesiai pataria, kad kūrenama krosnis nesukeltų gaisro, pakanka dviejų sąlygų: teisingai ją įrengti ir saugiai eksploatuoti. Deja, gaisrai dažniausiai kyla dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo, dėl iš jos iškritusių žarijų ar degančių malkų. Be to, kartais pamirštama, kad negalima palikti besikūrenančios krosnies be priežiūros, ypač jeigu namuose lieka mažamečiai vaikai.

    Viena gyvenamųjų namų gaisrų priežasčių -  intensyviai kūrenama, dažniausiai per didelius šalčius žiemos metu. Kad to neatsitiktų, krosnį reikia kurti 2-3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos. Beje, krosnį baigti kūrenti rekomenduojama ne vėliau kaip 2 valandos prieš išeinant iš namų.

    Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos, pakuros durelės turi būti tvarkingai uždarytos.

    Negalima kišti į krosnį malkų, kurios ilgesnės už pakurą – negalėsite sandariai uždaryti pakuros durelių.

    Pavojinga šalia krosnies statyti baldus, laikyti įvairius daiktus. Arčiau negu 1 metro atstumu nuo krosnies esantys daiktai gali įkaisti ir užsidegti. Prie pakuros laikomos malkų atsargos taip pat gali užsiliepsnoti.

    Niekada nebandykite įkurti krosnies lengvai užsiliepsnojančiais ar degiais skysčiais (žibalu, benzinu) – galite šliūkštelėti per daug, netyčia apipilti daiktus, esančius prie krosnies ar patys apsilaistyti. Toks neatsargumas gali turėti labai rimtų pasekmių.

    Krosnis pavojinga ne tik dėl atviros liepsnos. Jeigu krosnies sklendė uždaryta, o kuras dar nėra visiškai sudegęs, dėl deguonies stygiaus susidaro labai nuodingos dujos - anglies monoksidas arba  liaudiškai - smalkės. Todėl per anksti uždaryti krosnies sklendę, ypač nakčiai, labai pavojinga. Baigti kūrenti krosnį reikia ne vėliau kaip 2 valandos prieš einant miegoti.

    PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyrius

     
      Spausdinti  

    © 2004 - 2012 Rietavo savivaldybė Sprendimas: Idamas, naudojama Smartweb.