Lietuvoje ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių dažniausiai nustatoma krūtų liga yra krūties vėžys, kuris daugeliu atvejų diagnozuojamas vidutinio ir vyresnio amžiaus (50–69 metų) moterims. 2015 m. krūties vėžiu sergančių moterų skaičius Lietuvoje siekė 7,9 atvejo 1000 gyventojų. Krūties vėžys – pagrindinė moterų onkologinė liga, nusinešanti net 15 proc. visų nuo onkologinių ligų mirusių moterų gyvybių.
Rietavo savivaldybėje 2016 m. nuo krūties vėžio mirė 1 moteris, kurios amžius nuo 50 iki 69 metų. Nuo 2015 m. moterų sergamumas krūties piktybiniais navikais išliko nepakitęs.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog trečdalio visų susirgimo vėžiu atvejų įmanoma išvengti. Siekiant sumažinti tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų ir krūtų ligomis, jaustis geriau, pirmiausia rekomenduojama kasdieniame gyvenime vadovautis sveiko gyvenimo principais. Juolab, kad ir moksliškai įrodytas ryšys tarp sveiko gyvenimo būdo ir krūtų sveikatos. Svarbiausi veiksniai, lemiantys geresnę krūtų sveikatą, yra fizinis aktyvumas, sveika mityba ir optimalaus kūno svorio išlaikymas.
Pagrindiniai krūties vėžio rizikos veiksniai yra šie:
Fizinio aktyvumo stoka. PSO duomenimis, pasaulyje antsvoris, nutukimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas kartu yra 19 proc. (88 000) mirčių nuo krūties vėžio per metus priežastis. Antsvorio turinčios (kūno masės indeksas (KMI) 25 ir daugiau) ir nutukusios (KMI 30 ir daugiau) moterys turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu pomenopauziniu laikotarpiu, o moterų, kurių KMI 18,5–24,9, rizika susirgti krūties vėžiu ženkliai mažesnė. Todėl siekiant efektyviai sumažinti nepakankamo fizinio aktyvumo sukeliamą krūties vėžio riziką, rekomenduojama kasdienė 30–60 minučių vidutinio sunkumo fizinė veikla.
Kitas žingsnis sveikos gyvensenos link yra sveikos mitybos principų laikymasis. Vienas pagrindinių sveikos mitybos principų – nuosaikumas. Jo esmė yra ta, kad net ir būtinos maisto medžiagos, jeigu jų vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Įvairumo principas teigia, jog reikia valgyti įvairų maistą, t. y. augalinius ir gyvūninius maisto produktus rekomenduojamomis porcijomis. Mitybos subalansavimo principas nurodo, kad itin svarbu yra tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis ir optimalus energijos kiekis maisto produktuose. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo.
Krūties vėžio prevencinė programa (kitaip dar vadinama ankstyvąja patikros programa) yra profilaktinis tyrimas, kuriuo siekiama aptikti ankstyvos stadijos vėžį ar ikivėžinius pokyčius. Jo metu tiriamos moterys, kurios nejaučia jokių simptomų ir laiko save sveikomis. Krūties vėžio patikros programa skirta 50–69 metų moterims, kurios gali 1 kartą per 2 metus nemokamai atlikti mamografinį tyrimą. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas. Pagal profilaktinę patikros programą pasitikrina tik trečdalis tikslinės grupės moterų. Neretai pagal programą siunčiamos tikrintis moterys, kurių krūties susirgimo požymiai yra akivaizdūs. Rietavo savivaldybėje 2015-2016 m. laikotarpiu Higienos instituto duomenimis atrankinėse mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje dalyavo 147 moterys, kurių amžius nuo 50 iki 69 m.
NORĖDAMI DALYVAUTI PROGRAMOSE, GYVENTOJAI PIRMIAUSIA TURI KREIPTIS Į SAVO ŠEIMOS GYDYTOJĄ, KURIS, ĮVERTINĘS SVEIKATOS BŪKLĘ, NUKREIPS ATLIKTI ATITINKAMUS TYRIMUS.
Krūtų savityra taip pat yra vienas svarbiausių krūties vėžio prevencijos metodų. Kiekviena jauna moteris, maždaug nuo 20 metų amžiaus, kai galutinai susiformuoja krūtys, turi išmokti pati atlikti krūtų savityrą, t. y. reguliariai kartą per mėnesį (geriausiai iškart po menstruacijų) apžiūrėti ir apčiuopti krūtis ir tai daryti visą gyvenimą. To ją gali išmokyti šeimos gydytojas, terapeutas arba ginekologas. Vyresnės moterys po menopauzės krūtų savityrą gali atlikti bet kurią mėnesio dieną. Nuo 40 metų amžiaus kiekviena moteris, nors ir neturinti jokių nusiskundimų, privalo rūpintis, kad jos krūtis apžiūrėtų šeimos gydytojas ar ginekologas, reikalui esant, paskirtų tyrimus ar onkologijos srities specialisto konsultaciją.
Duomenų šaltinis – www.smlpc.lt, Higienos institutas.
Parengė Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras |