Rietavo miesto gyventojai, negalėdami atsistebėti gandro drąsa, kreipėsi į įvairias įstaigas manydami, kad gandras sužeistas. Norėdami patarimo dėl tolesnio šio gyventojo likimo, Rietavo savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus ekologė V. Andrijauskienė ir Rietavo miesto seniūnas P. Lengvenis kreipėsi į su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija bendradarbiaujančią Gyvūnų globėjų asociaciją. Specialistai ilgesniam laikui priglaudžia tik sergančius, gamtoje negalinčius gyventi gandrus. Išsiaiškinus, kad gandras sveikas ir tikrai nesužeistas, asociacijos specialistai paimti jį savo globon nesutiko. Jų nuomone, sveikas paukštis turi gyventi laisvėje, todėl patarė laukinį gyvūną nuvežti už miesto ribų, kad pabandytų pats savarankiškai gyventi ir susirasti maisto. Išklausius patarimų, pabandyta gandrą išvežti 20 km už miesto, tačiau visų nuostabai kitą rytą jis vėl buvo Rietave ir sėkmingai atakavo turgelio prekybininkus reikalaudamas maisto. Parskridęs gandras Rietave jautėsi puikiai, maistu rūpintis nereikėjo, jo gaudavo tiesiai į snapą –  užteko pasibelsti į gyventojų namų duris. Nesuprasdami, kad gandrui daro „meškos“ paslaugą prekybininkai ir gyventojai  jį mielai maitino, o po sočių pietų dažnai jį buvo galima pamatyti Rietavo miesto centre besikedenant plunksnas ar snaudžiant prieš saulutę. Kadangi gandras – laukinis paukštis ir turėtų sugebėti savimi pasirūpinti, prekybininkų ir žmonių buvo prašoma nemaitinti jo, kad bandytų gyventi savarankiškai. Rietave kasdien jis gaudavo reikalingą maisto kiekį ir nebuvo skatinamas pats jo ieškotis, neišmoko jo prasimanyti ir nenorėjo niekur skristi, o galiausiai prarado laukiniams paukščiams būdingus instinktus.

Šiam paukščiui  neegzistavo jokios eismo taisyklės, nors retkarčiais buvo galima pamatyti, kaip jis gatvę kerta per perėją. Panorėjęs jis sustodavo ir stovėdavo vidury gatvės tiek, kiek jam reikėjo, todėl, norint važiuoti gatve, ar išvažiuoti iš kokios automobilių aikštelės, jį reikėjo pabaidyti ar nukrapštyti nuo automobilio stogo. Dienoms bėgant gandras jautėsi vis didesniu šeimininku, dažnai reikalaudavo maisto iš tų, kurie apsipirkdavo  parduotuvėse, bet abejingų šiam neįprastam gyventojui nebuvo. Vieni jį praminė Mykolu, kiti juokaudami – meru, lyg būtų savas, rietaviškis. Vasarą daugeliui jis tapo Rietavo simboliu.

Išskridus daugumai gandrų, kaip ir buvo galima tikėtis, mūsų gandras niekur nesiruošė keliauti. Puikiai jautėsi savo namuose. Pasirodžius pirmosioms šalnoms gandrą Gyvūnų globėjų asociacija planavo paimti savo globon, nes žiemoti Rietave jis nebūtų galėjęs, tačiau rugsėjo 2 d. (šeštadienis) įvyko nelaimė, gandrui buvo sužeista koja. Tikslios įvykio aplinkybės nežinomos, gyventojai pasakoja, kad gandrą partrenkė automobilis prie „IKI“ parduotuvės. Gaila, bet prie šios parduotuvės nėra stebėjimo kamerų, todėl apie įvykį daugiau informacijos nėra. Prašome gyventojų, turinčių daugiau informacijos, arba  mačiusių šį įvykį, pranešti Rietavo savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus ekologei Vestai Andrijauskienei –  tel. nr. (8 448)73 214, el. p. ekologe@rietavas.lt. Būsime dėkingi už bet kokią informaciją.

Rietavo gyventoja sužeistą paukštį nuvežė į Endriejave įsikūrusią asociaciją „Gyvūnų užuovėja“. Gandrui atlikta operacija. Praėjus pooperaciniam laikotarpiui, jis po truputį sveiksta, noriai valgo. Žiemą juo pasirūpins specialistė Andželika Bajorinaitė. Rietavo miesto gyventojų vardu dėkojame Andželikai už rūpestį ir nuveiktus darbus, o Mykolui linkime sveikatos.

Norint sužinoti specialistų nuomonę apie šią situaciją, buvo kalbintas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Darius Jurevičius.  Jo nuomone, laukinių gyvūnų esant palankioms oro sąlygoms, leidžiančioms jiems patiems lengvai pramisti, negalima maitinti. Žmonės nesupranta, kad maitindami laukinius gyvūnus juos padaro tinginiais. Gyvūnai, taip pat ir gandrai, prisiriša, supranta, kur ir kada bus galima gauti maisto. Gyvūno maitinimas iš rankų –  viena didžiausių blogybių, nes gyvūnas praranda įgūdžius ir galimybę savarankiškai išgyventi. Artėjant žiemai, specialistas priminė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybinės veterinarijos tarnybos  direktoriaus įsakymu patvirtintose  Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad draudžiama asmenims nelaisvėje laikyti laukinius paukščius rūšių, natūraliai paplitusių ES valstybių narių Europinėje teritorijoje, ir kurios pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles nepriskiriamos medžiojamiesiems gyvūnams ir joms nenustatytas leistinas jų medžiojimo terminas. Norintys laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje privalo gauti leidimą, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. O žmonės, radę ligotą, sužeistą ar paliegusį paukštį ar laukinį gyvūną,  turėtų paskambinti bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir jais pasirūpins atitinkamos institucijos.

Vesta ANDRIJAUSKIENĖ

Rietavo savivaldybės administracijos

Vietos ūkio skyriaus ekologė