Pokalbis apie problemas teikiant socialinę pagalbą žmonėms, pasak Savivaldybės mero Antano Černeckio,  brendo beveik metus, tad atėjo metas susėdus drauge aptarti kasdienybės bėdas. Pasitarime dalyvavo Sveikatos, socialinės paramos ir rūpybos skyriaus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, seniūnai, seniūnijų bei mokyklų socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai. „Suėjom čia ne bartis, o ieškoti sprendimų, išeities iš kai kada, rodos, labai sunkios padėties, - sakė meras. – kartu turim pamąstyti, ką darom gerai, pripažinti savo klaidas. Manau, labai svarbus  įvairių institucijų darbo koordinavimas. Juk visi gerai žinom, kad pinigų yra vis mažiau, o problemų – daugiau.“ Meras paragino visus socialinius darbuotojus išsikalbėti, nieko neslepiant papasakoti apie kasdieniniame darbe pasitaikančius nesklandumus ir problemas.

Sveikatos, socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Jolita Brogaitė, trumpai supažindino susirinkusiuosius su šiandienine situacija, padėkojo socialiniams darbuotojams už tai, kad jie padeda žmonėms neskaičiuodami savo darbo valandų. J. Brogaitė pritarė mero minčiai, kad svarbiausia  - visiems dirbti kartu, neskirstant darbų į „mano“ ir „ne mano“. Jos manymu, labai svarbios ir kiekvieno darbuotojo asmeninės savybės, jo gebėjimas bendrauti, nekonfliktuoti su lankomomis šeimomis

Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Žibutė Milienė informavo, kad šiuo metu socialinės rizikos šeimų įskaitoje yra daugiau nei šešiasdešimt šeimų, kuriose auga 153 vaikai. Pasak jos, 26 globėjai globoja 32 vaikus, o globos institucijose auga du vaikai, kurių vienam jau pradėta įvaikinimo procedūra. Trumpalaikė nepilnamečių globa patikima parapijos senelių namams, kadangi Savivaldybė savo globos namų neturi. Sunku rasti ir žmonių, kurie norėtų globoti laikinai tėvų globos netekusius vaikus. Vieni bijo atsakomybės, kiti – neigiamo kaimynų požiūrio, treti – nesiryžta dėl kažkokių kitų priežasčių. „Manau, mums reikia visuomenės paramos, - sakė Ž. Milienė. – Siūlau įsteigti bendruomeninę vaiko teisių tarnybą. Suprantu, kad kaimynai bijo grasinimų sudeginti ar primušti, bet gal atsiras aktyvių žmonių, neabejingų vaikų gyvenimo problemoms?“

Rietavo socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Stončiuvienė pristatė centro darbuotojas, papasakojo apie jų darbą. O ir pačios moterys netylėjo, pateikė konkrečių pavyzdžių, iliustruojančių jų kasdienybę. Pasak jų, gana dažnai tenka susidurti su šeimomis, kurioms trūksta paprasčiausių įgūdžių auginant vaikus, o kartais – gal ir noro. Joms pritarė ir Tverų, Rietavo, kitų seniūnijų socialinės darbuotojos. Daugėdų seniūnijos seniūnė Asta Globienė pageidavo glaudesnio Centro ir seniūnijų darbuotojų bendradarbiavimo. Dabar gi, anot jos, neretai būna taip, kad pastarosios lieka „blogietėmis“, o Centro – „gerietėmis“. „Manau, - sakė ji, - turėtume ne tarnauti žmonėms, o jiems padėti. Dabar visi žino: jei ko namuose neturi, atveš socialiniai darbuotojai. Reikėtų jiems bent mėnesį leisti pagyventi savarankiškai, gal tada įvertintų padedančių žmonių pastangas.“

Į policijos pareigūnams pareikštus priekaištus atsakė Rietavo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vaidas Kurmis. Jis pripažino, kad kartais pasitaiko nesusipratimų, bet ne su seniūnijų inspektoriais, o su kitais pareigūnais, kuriems tenka vykti į šeimas su Vaiko teisių apsaugos tarnyba ar socialiniais darbuotojais.

Pasitarime kalbėta ir apie kitas Savivaldybės kasdienybės problemas.