Pasaulio gyventojų skaičius nuolat auga – manoma, kad iki 2050 m. gyvens 9,6 milijardai žmonių, tad išaugs ir maisto produktų paklausa, žemės ūkio ir maisto sistemos turės prisitaikyti prie nepalankių klimato sąlygų. Taigi būtina protingai naudoti gamtinius išteklius, kiek įmanoma mažinti išmetamų teršalų ir maisto nuostolių kiekį.

Jungtinių Tautų viršūnių susitikime 2015 m. 193 šalys įsipareigojo įveikti bado problemą per ateinančius 15 metų. Šių metų lapkričio mėnesį Marakeše (Marokas) FAO organizuoja tarptautinę konferenciją klimato kaitos klausimais. FAO ragina valstybes bendradarbiauti sprendžiant maisto ir žemės ūkio problemas priklausomai nuo kintančių klimato sąlygų ir stengtis kuo daugiau investuoti į kaimo plėtrą, stiprinti smulkiųjų ūkių pajėgumus, mažinti badaujančių žmonių skaičių pasaulyje.

Kita vis aštriau akcentuojama problema –  neracionalus maisto išteklių naudojimas. Išsivysčiusiose šalyse vis daugiau maisto sugadinama ar išmetama, kai pasaulyje ant bado ribos balansuoja apie milijardas žmonių, didžioji dalis jų – vaikai. Lietuvoje taip pat kasmet išmetama apie 100 tūkst. tonų maisto atliekų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) prisideda prie maisto švaistymo mažinimo mūsų šalyje. 2016 metų rugpjūčio mėnesį VMVT patvirtino Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašą, kuriame numatytos išimtys, kai maistas, atitinkantis saugos reikalavimus, bet neatitinkantis kokybės, prekybos standartų, ženklinimo ir kitų reikalavimų, išimtinai gali būti perduodamas labdarai ir paramai.

Taip pat nurodyta, kad supakuotas maistas, paženklintas „Geriausias iki ...“ po nurodytos datos, dar gali būti tiekiamas labdarai ir paramai pagal pateiktas rekomendacijas. Apraše nurodyta, koks maistas negali būti tiekiamas labdaros ir paramos gavėjams,  pateikti reikalavimai ir išimtys veiklai su labdarai ir paramai skirtu maistu.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija