|
Pažiūrėjęs į Kazį Girą iš Bubėnų kaimo Rietavo savivaldybėje nepasakytum, kad jam jau šimtas metų sukako. Nepalaužė jo, lyg to lietuviško ąžuolo vėtros, nė sunki tremtis, kai iš namų gyvuliniuose vagonuose su jauna žmona ir mažu sūneliu buvo išvežtas toli nuo tėvynės. Ištvėrė ir su pagausėjusia šeima grįžo gimtojon šalin. |
Skaudūs likimo kirčiai teko Kaziui ir jo penkiolika metų jaunesnei žmonai Stanislavai ir iš Sibiro sugrįžus. Rodos, viskas susitvarkė, dirbo, vaikus augino, tiesėsi po nelengvų metų, vėl pajuto gyvenimo džiaugsmą, kai laimę aptemdė dukros, o paskui ir sūnaus netikėta mirtis. Išvėrė ir tai, tik išgyvenimai ir ligos sveikatą lyg rūdys geležį pagraužė. Šiandien abu Giros jau nelabai kokios sveikatos, tad džiaugiasi gerus kaimynus, kurie kaipmat pagalbon atskuba. Stiprių Kazio ir Stanislavos esama – viską iškentė ir gražaus jubiliejaus vyras sulaukė. Savaitgalį su artimaisiais atšventė, o vasario 22-ąją jų pasveikinti atskubėjo ir valdžios atstovai. Pirmosios sveikinimo žodžius tarė, rožių puokštę ir šiltą pledą padovanojo SODROS atstovės. Po jų šiltą sveikinimo žodį tarė ir jubiliejine juosta K. Girą apjuosė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis. Gražių palinkėjimų negailėjo Rietavo seniūnijos seniūnas Romanas Jurčius, Savivaldybės Sveikatos, socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėją laikinai pavaduojanti Sandra Rėkašienė. Svečius vaišinti kava ir saldumynais padėjusios kaimynės juokavo, kad ir jos tokio apvalaus jubiliejaus sulaukti norėtų. Kas žino, gal ir jų šimtmečio jubiliejuose jau kiti kaimynai sveikintojus duona ir druska vaišins...
|