| Sausio 13-ąją į Tverų kultūros namus pamažu rinkosi žmonės. Skambant legendinei Eurikos Masytės dainai „Laisvė“, juos projektoriaus ekrane pasitiko A. Maslausko nuotraukų iš sausio įvykių Vilniuje montažas. |
Vyresniųjų akyse matosi susikaupimas, lyg daugiau negu prieš dvi dešimtis metų regėti įvykiai staiga būtų sušmėžavę pro langus. Tada tautiška giesmė… Ir dar kelios tylos minutės po jos, skirtos mūsų laisvės gynėjams atminti. Pasigirsta simboliniai varpo dūžiai, kurie skelbia Laisvės gynėjų dienos minėjimo pradžią. Į sceną įžengia Virginija Praerienė (Tverų kultūros namų skaitovė) su nuostabaus grožio žodžiais, kuriuos taria ramia, išlaikyta intonacija. Po tokios įžangos prasidėjo nemažiau užburiantys kultūros namų kolektyvų pasirodymai. Eiles skaitė K. Praeras ir E. Juozapaitienė. Skaitovės sugebėjimus demonstravo ir vad. K. Katauskienė kartu su savo jaunosiomis auklėtinėmis Karolina, Ernesta, Modesta ir Evelina. Neapsieita ir be dainų, kurių besiklausant buvo galima justi tyrą, šiltą jas atlikusių dainininkų nuoširdumą. Pasibaigus pirmai minėjimo daliai salėje kilo lengvas šurmuliukas. „Rodys filmą..“, - šnabždėjosi žmonės. Ir tikrai - netrukus ekrane pasirodė pirmieji dokumentinio filmo „Sausio 13“ kadrai, kurie prikaustė žiūrovų dėmesį, lyg vaizdas ir garsas, sklindantys nuo scenos, būtų įsiurbę visus atgal į tuos įvykius Vilniuje 1991 m. sausį. Lyg kažkas būtų pažadinęs atmintį apie liūdnas, skaudžias, bet mūsų tautai šlovingas dienas. Po filmo žmonės neskubėjo namo. Daugelis dar keletą minučių liko sėdėti nepratardami nė žodžio, kiti dalinosi įspūdžiais ir sužadintais prisiminimais. Atrodo, kad į senąją, mieląją kultūros namų salę (nors ir kelioms minutėms) buvo grįžusi ta stebuklinga žmonių vienybė, kuri tais sunkiais laikais paklojo mūsų valstybės pamatus. Kristina KATAUSKIENĖ
|