Dažnai žmonės užmiršta, kad vanduo yra labai svarbus gamtos turtas. Jie gamybos atliekas, šiukšles verčia aplink save, o didelė dalis tų teršalų patenka į vandenį. Užterštas vanduo – tai pasaulinio masto problema, kurią išspręsti galime tik bendromis jėgomis. Tam skiriama daug lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Kaip žinia, Rietave vykdomas vandentvarkos projektas „Nemuno žemupio baseino I paketas“ (projekto Nr. CCI 2004 LT 16 C PE 004, jo vertė – virš 130 mln. Litų. 80 proc. paramos skiria Europos Sąjungos Sanglaudos fondas, 20 proc. - Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir paramos gavėjas, trukmė 2005-2010 metai), taip pat yra skirtas ir vandens užterštumo problemoms spręsti.
Vienas iš taršos šaltinių yra nuotekos. Tai namų ūkyje ar gamyboje vartotas, gamyboje atsiradęs nereikalingas arba teritorijos paviršiumi, stogais ir pan. tekėjęs (lietaus, polaidžio, gatvių plovimo) vanduo. Nuotekos būna komunalinės, buitinės, srutinės, paviršinės, lietaus, mišrios bei gamybinės. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie buitines nuotekas, kuo jos kenksmingos aplinkai ir kaip mes patys galime jų daromą žalą sumažinti.
Buitinės nuotekos – iš virtuvių, prausyklų, skalbyklų, vonių, tualetų ir panašių vietų nutekantis vanduo. Šios nuotekos, jei nepatenka į nuotekų tinklus, tampa labai kenksmingais teršalais. Gyventojai, kurių buitinės nuotekos neprijungtos prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, yra įsirengę vietines nuotekų surinkimo talpas arba tiesiog nelegaliai nuvedę vamzdynus į vandens telkinius. Nuotekų surinkimo talpos taip pat gali būti nesandarios, be dugnų, todėl teršalai iš jų pakliūna į dirvožemį, vandens telkinius.
Į upes, pievas, gruntą išleidžiami buitiniai vandenys daro žalą tiek augmenijai, tiek gyvūnijai, tiek pačiam žmogui. Kai kurios nuotekose esančios priemaišos patenka net į geriamąjį vandenį ir nuodija mūsų organizmą. Pavyzdžiui, pavojingiausių buitinių vandenų priemaišų – cheminių skalbimo priemonių - nesulaiko net valymo įrengimai, jau nekalbant apie gruntą. Tad žmonės, buitines nuotekas išleidžiantys į aplinką ir geriantys vandenį iš šulinio ar gręžinio, išgeria ir dalį savo išpiltų skalbimo miltelių, indų ploviklių, minkštiklių.
Mes galime prisidėti prie aplinkos bei savo pačių sveikatos gerinimo, prisijungdami prie nuotekų tinklų sistemos. Tuomet mūsų namuose naudojamos nuotekos nepaklius į dirvožemį ir vandenį bei neterš gamtos. Taip gyvensime patogiau.
Įgyvendinant minėtą Nemuno Žemupio vandentvarkos projektą, Rietave klojami nauji bei renovuojami seni vandentiekio ir nuotekų tinklai. Siekiama, kad kuo daugiau gyventojų būtų sudarytos galimybės naudotis centralizuotomis vandentiekio ir kanalizacijos paslaugomis
Kaip jau buvo rašyta, prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų, nebeteršime gamtos buitinėmis nuotekomis, nes jos vamzdynais pateks tiesiai į miesto nuotekų valymo įrenginius, neturėdamos sąlyčio su aplinka. Iš valyklos į aplinką buitinės nuotekos bus išleidžiamos jau normatyviai išvalytos ir nekenksmingos gamtai bei žmogaus sveikatai.
Tad kviečiame gyventojus jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, taip prisidėti prie gamtos išsaugojimo ir savo aplinkos puoselėjimo.
Parengė Edita REKAŠIENĖ ir Rietavo savivaldybės administracijos
Vietos ūkio skyriaus vyresn. specialistė (ekologė) Jūratė BITARYTĖ |