Dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys – vandens telkinys, įrengiamas iškasant daubą (iškasą) arba supilant pylimą ir nenaudojant hidroizoliacinių priemonių, atskiriančių šio telkinio vandenį nuo gruntinio vandens, nepapildomas iš upių, tvenkinių arba kanalų.

Dirbtinius vandens telkinius įrengti draudžiama:

         · pelkių ir šaltinynų teritorijoje, kurios plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras;

          · nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose;

           · paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir (arba) potvynio metu užliejamoje teritorijoje;

           · natūraliose pievose ir akmenynuose;

           · miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte.

Gamtiniame ir kompleksiniame draustinyje draudžiama įrengti naujus, su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 ha vandens telkinius.

Įrengiant dirbtinį vandens telkinį, privaloma užtikrinti, kad nebus:

· iškirsti saugotini medžiai, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka gautas leidimas juos kirsti;

· sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės;

· pažeistos valstybei priklausančios ar trečiųjų asmenų žemių sausinimui turinčios įtakos melioracijos sistemos ir statiniai.

Įrengiamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų.
Atstumas nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų. Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.

Įrengiant dirbtinį vandens telkinį, turi būti išsaugomas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir panaudojamas pažeistoms teritorijoms rekultivuoti (gerinti).
Dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Jeigu nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį arba kito dydžio telkinį karstiniame regione, privaloma raštu pateikti žemiau nurodytą informaciją Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.
Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000“ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija. Kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone ir „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta derinama su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu.

Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su Savivaldybe, kuri patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius.

Vesta KUSKYTĖ

Rietavo savivaldybės administracijos

Vietos ūkio skyriaus specialistė (ekologė)