Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis pakvietė visų Telšių apskrities rajonų savivaldybių merus, administracijų direktorius, ekologus, kontrolierius pasitarti regioninių atliekų tvarkymo sistemos kūrimo ir plėtros klausimais.

Pasitarime dalyvavo ir Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė, ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis, specialistė Vaida Vislavičiūtė ir Aplinkos projektų valdymo agentūros Atliekų projektų skyriaus vedėjas Dainius Kazlauskas. Pasak R. Radavičienės, ministerijos atstovai atvyko ne mokyti, o pasikalbėti, aptarti, kaip Telšių regione sekasi tvarkyti atliekas. „Sėdim vienoje valtyje, - sakė ji, - todėl turim rasti optimaliausius problemų sprendimus. Jūsų regione padaryti dideli darbai, tačiau problemų irgi yra. Turbūt svarbiausia šiuo metu – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo projekto įgyvendinimas. Jeigu laiku nesuspėsit, gali tekti grąžinti lėšas.“ Jai pritarė  ir I. Kiškis, sakydamas, kad studijos rengimas labai vėlavo, todėl būtina suskubti pradėti pirkimus. D. Kazlauskas priminė, kad reikia kuo greičiau parengti detalųjį planą.

R. Radavičienei užsiminus apie tai, kad bus perkami biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo konteineriai, kuriuos reikės išdalinti individualių namų gyventojams, kilo karštos diskusijos. Visi vienu balsu klausė, kam tuomet reikalingas tokių atliekų perdirbimo fabrikas, jeigu jas kompostuos patys gyventojai. A. Černeckio nuomone, apskritai studija buvo pateikta skubotai ir savivaldybių tarybos buvo spaudžiamos jai pritarti. Dabar gi statant šį įrenginį savivaldybės turės ne tik sumokėti joms priklausančius procentus įgyvendinant projektą, bet ir padengti netinkamas finansuoti išlaidas – pridėtinės vertės mokestį. O jis, anot A. Černeckio, tikrai nemažas. Taigi savivaldybėms užkraunama dar viena finansinė kupra.

UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktorius Algirdas Vaitkus  sakė, kad pradiniame projekto variante apie tokius konteinerius nebuvo kalbama, bet Aplinkos ministerija nurodė paraišką papildyti. „Dabar jau kelio atgal nėra, - teigė jis, - tačiau manau, kad atsiras ir daugiau netinkamų finansuoti išlaidų“. Jau dabar, pasak A. Vaitkaus, gautos rekomendacijos dėl biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo įrenginio operatoriaus, kuris pats galėtų pasirinkti atliekų tvarkymo technologiją.

Po šio pasakymo salėje vėl kilo diskusijos. Aplinkos ministerijos atstovai tikino, jog taip rekomenduojama dėl to, kad neatsirastų dar vieno monopolininko, kokie dabar yra atliekų tvarkymo centrai. Tačiau ar šalia vieno monopolininko neatsiras antras? Juk jis irgi bus vienas visam regionui. Be to, anot A. Černeckio, savivaldybės pastatys įrenginius, sukiš savo pinigus, o koks nors verslininkas su jais sau biznį darys ir pelno gaus. O juk ir jis turėtų savo lėšomis prisidėti statybų metu.

Savo nuomonę šiuo ir kitais klausimais pareiškė ir Plungės rajono savivaldybės meras Albinas Klimas, administracijos direktorė  Asta Beierle-Eigirdienė, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius, kiti pasitarimo dalyviai.

Gana ilgai diskutuota ir apie šiuo metu labai aktualią Rietavo savivaldybei problemą – skolą už atliekų išvežimą. Meras A. Černeckis sakė, kad  šių ginčų ir konfliktų pradžia buvo padaryta tuomet, kai TRATC pasirašė su atliekų vežėju sutartį, kurioje nenumatė Rietavo ir Plungės rajono savivaldybių atliekų atskyrimo. Tai suteikė vežėjams galimybę registruoti atvežtas į sąvartyną atliekas taip, kaip jie nori. Taigi kas gali paneigti prielaidą, kad rietaviškiams buvo prirašyta ne viena dešimtis tonų? Pasak A. Černeckio, Savivaldybė tikrai nenusileis ir, jeigu prireiks, net ir teismuose gins visuomeninį interesą.

Ir šiuo ir kitais klausimais buvo kalbama prie kavos puodelio, todėl pusketvirtos valandos visiems prabėgo nepastebimai.