|
Gegužės 30-oji Žadvainių pagrindinėje mokykloje buvo kitokia – šventinė diena. Tai – lyg atsisveikinimas su dar vienais mokslo metais. Atsisveikinimas su pradžios mokykla.
|
Atsisveikinimas su dešimtokais, kurie palieka klasės suolą, mokytojus ir išskrenda į platybes.
Šurmulys nerimo nuo pat ryto, nes visi skubėjome pasitikti ir į klasę palydėti vyriausius mokyklos mokinius – dešimtokus. Jų laukė paskutinė pamoka su auklėtoja Genovaite Jonušiene.
Sugrįžę į klases, visi lankstėme vasaros svajonių laivelius, kuriuos paleidome Jūros vaga, tikėdami, kad ši vasara bus nepaprasta kiekvienam iš mūsų.
Laikrodžiui mušant vidurdienį, visi sugužėjome į sporto salę, kur mus pasitiko susirinkę svečiai: tėveliai, tetos, dėdės, seneliai ir kiti artimieji. Visi jie laukė prasidedant tradicinio koncerto „Ak, ta vaikystė!“. Smagu žiūrėti į šokančius, dainuojančius, vaidinančius ir eiles deklamuojančius vaikus. Tada ir supranti, kad tavo, kaip mokytojo, darbas nenuėjo veltui, kad tu esi reikalingas ir esi atsakingas už tas augančias, bręstančias asmenybes. Ne vienas iš artimųjų nubraukė ir džiaugsmo ašarą, pamatęs savo atžalėlę scenoje.
Smagu girdėti padėkos žodžius iš ketvirtokų, kai jiems įteikiami pradinio ugdymo pažymėjimai, ar dešimtokų žodžius „mes tikrai, čia sugrįšim, laukit“, kai gavo pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus.
Baigiantis šventei, direktorius Sigitas Kažukauskas ir pavaduotoja ugdymui Ilona Monstavičienė išdalijo mokiniams didžiulį pluoštą padėkų už pasiekimus moksle, sporte ir kitose veiklose.
Taip ir užversime dar vieną puslapį mokyklos istorijoje, o rudenį pradėsime rašyti naują, jau 95-ąjį mokyklos gyvavimo istorijos puslapį.
Ilona MONSTAVIČIENĖ
direktoriaus pavaduotoja ugdymui
|