Kaip kovoti su aštriadančiais bebrais, pridarančiais žalos ir ūkininkams, ir miškininkams? Šį daugeliui itin aktualų klausimą drauge bandė spręsti Rietavo savivaldybės salėje susirinkę Savivaldybės vadovai, seniūnai, Plungės aplinkos apsaugos agentūros, Rietavo miškų urėdijos atstovai, medžiotojų būrelių vadovai.

Pasak mero Antano Černeckio, bebrai ne tik krečia eibes miškuose, bet ir gadina melioracijos įrenginius, statydami užtvankas vandeniu užlieja didelius plotus ūkininkų pasėlių. Kad problema įsisenėjusi patvirtino ir Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Stabingis, o kad bebrai yra melioracijos įrenginių gadintojai – skyriaus vyr. specialistas Vladas Undaravičius. Urėdijos urėdo pavaduotojas Žydrūnas Mažeika informavo, kad Savivaldybės teritorijoje esančiuose valstybiniuose miškuose yra 46 bebravietės, kurių „gyventojai“ sugebėjo užtvenkti net 27 ha miškų ir „iškirsti“ 103 kubinius metrus medžių. Beje, anot Ž. Mažeikos, bebrai padarė ir gerą darbą – pakėlė vandens lygį Aukštojo tyro pelkėje. Jei ne jie, būtų tekę rengti projektą, kuris kainuotų ne vieną dešimtį tūkstančių litų.

Plungės aplinkos apsaugos agentūros atstovas Nerijus Ablingis stebėjosi, kad jie nieko apie tai nežino. Mat tik gavę skundą jie gali nurodyti medžiotojams naikinti ar sugaudyti bebrus (priklausomai nuo to, ar toje vietoje bebravietė perspektyvi, ar ne).

Padiskutavę pasitarimo dalyviai nusprendė, kad reikia visiems glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje. Meras patikino, kad jei reikės Savivaldybė skirs lėšų (medžiotojams parašius programą), o medžiotojai pažadėjo savo pagalbą kovoje su „gyvaisiais“ pjūklais“ ir užtvankų statytojais.