Daug iniciatyvų visoje Lietuvoje sukosi apie trispalvę mūsų šalies vėliavą ir skaičių 100. Šio sumanymo esmė parodyti, kad Lietuvai ne tik šimtas metų, bet kartu ir 36 525 dienos. Norėta visas tas dienas padaryti matomomis. Tam pasitelkti dekoratyviniai skylmušiai. Pasirinktos  ir spalvos –  geltona, žalia, raudona ir balta. Kaip simbolis tų dienų, buvo pasiūlytos dvi formos. Pirmoji – klevo lapo forma. Klevas, šalia ąžuolo, liepos, sodo obels, užima garbingą vietą parkuose, gatvėse, ir ypač kaimo sodybose. Antroji forma – stilizuotas paukštis, sutinkamas liaudies mene – medžio drožiniuose, popieriaus karpiniuose, audinių raštuose. Paukštis – judantis, gyvas, ginantis savo lizdą, saugantis savo vaikus, gyvenantis tėvynėje, arba išskrendantis žiemoti kitur, bet kartu su pirmais pavasario saulės spinduliais, vėl grįžtantis į savo tėvynę. Jis žino, kad tik čia gali kvėpuoti pilna krūtine, čia jo giesmė skamba garsiau ir gražiau, čia kiekvienas medžio lapas šlama ypatingai. Paukštis šiame sumanyme atitinka Lietuvoje gyvenusius, kūrusius, kovojusius, gyvybę paaukojusius, taip pat išvykusius ir kitam krašte Lietuvą garsinusius, grįžusius į gimtą kraštą, ir tuos, kurie šiandien prisideda prie Lietuvos istorijos. Visas 36525 dienas nuspręsta sudėti į permatomą dėžę iš organinio stiklo. Jos šonai papuošti nuotraukomis, fiksuojančiomis iniciatyvos akimirkas. Kulminacija – spalvotų Lietuvos dienų išbėrimas ant žmonių, susirinkusių į Vasario 16-osios šventę, galvų.

Darbas vyko linksmai. Popierių lankstė, spaudė, jau išmuštus popierėlius skaičiavo ir maži, ir dideli, mokytojai, dirbantys žmonės ir senjorai. Būta ir nerimo neatlaikius technikai. „Kaži a spiestam?“, „Vok ū daba daryt?“ –  tai tik keli žemaitiškai ištarti klausimai. Paskutinis paukštelis išmuštas šventės išvakarėse. Per visą Daugėdų seniūnijos pastatą nuvilnijo palengvėjimo atodūsiai ir džiaugsmo šūkiai „Valio!“

Lietuvos šimtamečio paminėjimo šventė vyko vasario 15-ąją, 13 val. Daugėdų pradinio ugdymo skyriaus salėje. Šventę pradėjo pradinių klasių mokinukų ansamblio atliekama daina (vad. R. Uogienė). Šventės vedėja Daugėdų kultūros namų vadovė Eglė Fabijonavičienė į susirinkusius kreipėsi eilėmis. Po to šventės dalyviai ir svečiai sugiedojo Lietuvos Respublikos himną. Šventinį žodį ir linkėjimus Lietuvai sakė Daugėdų seniūnė Asta Globienė ir  bendruomenės pirmininkė Edita Jasienė. Plojimams palydėjus sveikinimus, buvo pristatytas projektas „36525 dienos“, jo sumanymas, kaip vyko visas darbas. Šventę tęsė Daugėdų moterų ansamblis, vadovaujamas Juozo Barsteigos. Džiugiai ir šventiškai skambėjo jų atliekamos dainos, o viena iš ansamblio narių, buvusi ilgametė mokytoja  Genutė Mažeikienė jautriai ir prasmingai padeklamavo eiles.

Ir štai šventės kulminacija. Į sceną pakvietus Daugėdų pradinio ugdymo skyriaus vedėją Astą Petrikytę ir mokytoją R. Uogienę, šios tarė: „Mes, suaugusieji, esantys čia dabar, ir anksčiau buvę, kūrėme pirmo Nepriklausomos Lietuvos šimtmečio istoriją. Laikas perduoti tą istoriją. Jūsų pareiga dabar ją saugoti ir kartu kurti jau antrą laisvą šimtmetį pasitinkančią Lietuvą. Tad džiaukitės, ir būkit drąsūs, kūrybingi, atsakingi ir darbštūs šios šalies kūrėjai“. Ištarus žodžius į sceną pakviesti visi šventėje dalyvavę vaikai. Du ketvirtokai iškratė dėžės turinį – 36525 spalvotus popierėlius – į baltą audeklą. O tuomet ant vaikų pasipylė spalvotas lietus. Keliolika minučių tęsėsi vaikiškas siautulys. Paskui visos dienos buvo surinktos ir sugrąžintos į dėžę, kurią patikėta saugoti bendruomenei, viliantis, kad Lietuvos Prezidentei patiko ši iniciatyva, ir ji pakvies jos sumanytojus į svečius. Jeigu taip įvyktų, dėžė bus padovanota Prezidentei.

Laima ŠEDVYDIENĖ