Lietuvoje ir vėl deginama pernykštė žolė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šalyje šiemet atvirose teritorijose jau kilo 188 gaisrai, iš jų vien per kovo mėnesį – 103. Sudžiūvusi žolė, ražienos, šiaudai neretai skendėjo liepsnose dėl neatsargaus žmogaus elgesio. Šią savaitę Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio seniūnijoje, Pagrendos kaime, išdegė apie 100 arų žolės, tiek pat arų išdegė ir Ukmergės rajone, Deltuvos seniūnijoje, Leonpolio kaime, dar daugiau – 300 arų pernykštės žolės ugnis nuniokojo Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Mostiškių kaime.
Dažniausiai tokie gaisrai įsiplieskia Vilniaus apskrityje, kur daug apleistos, nedirbamos žemės. Nesuartuose dirvonuose pernykštė žolė dažnai deginama ir Kauno, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per penkerius metus šalyje atvirose teritorijose kilo 22 974 gaisrai. Juose žuvo 1 gyventojas, 9 traumuoti. Ugnis sunaikino 8 statinius, 62 – apsaugoti nuo ugnies.
Ugniagesiai ir aplinkosaugininkai rengia reidus, kurių metu gyventojams nuolat primena, kad jie, degindami žolę, baudžia patys save, nes tokių gaisrų metu apdegama, o kartais net žūstama, be to, teršiamas oras, niokojama gamta. Tačiau gyventojai niekaip negali atsisakyti šio blogo įpročio.
Deja, padegėjai nesusimąsto, kad jie vėjais paleidžia mokesčių mokėtojų pinigus, nes, gesinant pernykštę žolę, naudojamas kuras, eksploatuojama brangi gaisrinė technika. Be to, gesindami tokius gaisrus, ugniagesiai gali ir nespėti nuvykti į kitą, pavyzdžiui, gyvenamojo namo gaisrą, kur galbūt žūsta žmonės.
Neretai žolės gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai, todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo tėvų ir pedagogų įspėti juos apie tokių gaisrų daromą žalą ir keliamą pavojų.
Ugniagesiai įspėja gyventojus, kad nedegintų pernykštės žolės, o pastebėję tokius gaisrus, nepraeitų pro šalį, bet pasistengtų juos užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus.
Tokius gaisrus galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant ją kojomis, užpilant vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų toliau ir nepadarytų didelių nuostolių. O jeigu matote, kad jos nepavyks greitai užgesinti, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.
Administracinių nusižengimų kodekse pagal 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams gali užtraukti baudą nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Daugiau informacijos:
Dalia DZIMIDIENĖ
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM
Visuomenės informavimo ir analizės skyrius
Tel. (8 5) 271 6878, el. paštas dalia.dzimidiene@vpgt.lt |