|
Sausio mėnesį Zofijai Druktenienei sukako 99-eri, o Stasei Batavičienei tiek pat sukaks gegužę. Abi senolės gyvena Rietave pas savo dukras.
|
Garbaus amžiaus sulaukusias moteris, gimusias tais pačiais metais kaip ir nepriklausoma Lietuva, aplankė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis ir įteikė joms po Lietuvos trispalvę. Priėmusi vėliavą iš mero rankų, Z. Druktenienė, pasakiusi, kad visuomet troško tokios dovanos, ją pabučiavo.
Z. Druktenienė kilusi iš Kelmės rajono Rėzgalių kaimo. 5-erių liko našlaite, o 7-erių išėjo tarnauti. Tarnavo pas lenkus, tad moka ir lenkiškai, net iki šiol prisimena lenkiškas dainas. Tarnavo tol, kol ištekėjo. Jos likimas persipynęs su Lietuvos likimu, nes moteris buvo partizanų ryšininke, kurią Vytauto Eisino (Žygūno) ir kitų būrių partizanai žinojo Gegutės slapyvardžiu. Nuo tremties gelbėjusiai žmones ir už tai ne kartą kankintai Zofijai teko daug skaudžių likimo smūgių.
Iš penkių šeimoje gimusių vaikų du mirė, o likusius tris išleido į mokslus. Šiuo metu močiutė gyvena Rietave, pas dukrą Danutę Bruževičienę. Kaip pati sakė, dabar labai gerai gyvena – Rietavo bibliotekoje beveik nebeliko neskaitytų ją dominančių knygų. Iki šiol išlaikė puikų balsą ir mėgsta dainuoti, o atminties senolei gali pavydėti netgi gerokai jaunesni žmonės.
Gyvenimas nelepino ir iš Medingėnų seniūnijos Pažėrų kaimo mažažemių šeimos kilusios Stasės Batavičienės. Turėjo kažkada dvi seseris, bet jau senokai jų nebėra, liko viena. Vargo moteris visą gyvenimą, tačiau nesiskundė, su vyru Albinu užaugino keturis vaikus. Deja, du sūnūs jau mirė, liko dvi dukros. Viena jų – Stanislava Žiaugienė ją šiuo metu ir globoja. Gaila, kad sveikata jau gerokai pašlijo ir senolė nebegali užsiimti tuo, ką taip mėgo visą gyvenimą – mezgimu ir skaitymu. Dabar tenka beveik visą laiką leisti lovoje ir laukti, kol aplankys antroji dukra ar kuris nors iš trylikos anūkų...
|