Sveikatos draudimas - našta ar būtinybė? Privalomasis sveikatos draudimas - tai valstybinis draudimas, kuris yra ir mūsų sveikatos apsaugos sistemos finansavimo pagrindas. Visų Lietuvoje nuolat gyvenančių ir Lietuvoje dirbančių asmenų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos kaupiamos Privalomojo sveikatos draudimo fonde ir tampa garantija apdraustiesiems, nes prireikus jų sveikatos priežiūros išlaidos (bent jau didžioji dalis) iš šio fondo ir bus kompensuotos. Ši garantija reiškia, kad visiems bus suteikta paslaugų tiek, kiek reikės, nepriklausomai nuo konkretaus gyventojo sumokėtų įmokų. Dalyvavimas sveikatos draudimo sistemoje - garantuota finansinė parama žmogui susirgus.

Kas turi draustis privalomuoju sveikatos draudimu (toliau - PSD) savarankiškai? Asmenys, kurie dirba arba vykdo savarankišką veiklą (pavyzdžiui, gauna darbo užmokestį, vykdo žemės ūkio ar kitą individualią veiklą, yra individualios įmonės savininkai ir panašiai), PSD įmokas moka nuo uždirbamų pajamų ir laikomi apdraustaisiais PSD. Apdraustaisiais taip pat laikomi tie, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis.*

Savarankiškai PSD įmokas privalo mokėti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, jeigu jie:

-  nedirba ir nevykdo jokios savarankiškos veiklos ir neuždirba pajamų;

-  nėra PSD draudžiami valstybės lėšomis.

* Apdraustaisiais, kurie draudžiami PSD valstybės lėšomis laikomi:

1)  asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar
šalpos kompensaciją;

2)   nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje
kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;

3)   nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;

4)   moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir
nedirbančios moterys nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki
gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;

5)  vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių),
auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų;

            6)  asmenys iki 18 metų;

7)  Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų
dieninių skyrių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių
piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys
Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose;

            8)  valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;

9)  vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam
nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos
1 d. -I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. -
I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas
specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. - visiška negalia);

             10)     asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais;

11)  asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra
įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;

12)  pasipriešinimo  (rezistencijos)  dalyviai - kariai  savanoriai,  laisvės  kovų dalyviai;
reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys,
taip pat asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos
nepriklausomybę ir valstybingumą;

             13)  asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

             14)  buvę geto ir buvę mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;

15)  valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo
mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai;

16)  asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių
teisinis statusas;

             17)  nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;

18)  papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai: asmenys iki 18
metų,  asmenys,  kuriems nustatyta liga ar organizmo  būklė,  įrašyta į  Sveikatos  apsaugos
ministerijos patvirtintą sąrašą, vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, moterys nėštumo
laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po
gimdymo, asmenys, kuriems sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas senatvės pensijos
amžius.

Kada reikia sumokėti PSD įmokas savarankiškai? PSD įmokos mokamos kas mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos. PSD įmokos savarankiškai turi būti mokamos nuolat, kad nenutrūktų draudimo stažas.

Kokio    dydžio    PSD    įmokas    reikia    mokėti    savarankiškai?

Savarankiškai besidraudžiantys asmenys už save kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio PSD įmokas (nuo 2008 m. nustatyta minimalioji mėnesinė alga - 800 Lt, todėl mėnesinė PSD įmoka šiuo metu lygi 72 Lt (9 procentai x 800 Lt).

Kaip reikia sumokėti įmokas savarankiškai? PSD įmokos - grynaisiais pinigais arba pervedimu - sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, Banko kodas 73000. Lėšų gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo dokumente turi būti nurodomas įmokos kodas 1901.

Vilma  VILDŽIŪNAITĖ