Rietavo savivaldybė - ĮSTATYMAI IR KITI TEISĖS AKTAI

eng

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus

Rietavo lopšelis darželis

Lankytojų statistika

Skaičiuojama nuo:	2012-01-15
Iš viso apsilankė:	18894700
Šiandien apsilankė:	0
Dabar naršo:	0

Versija spausdinimui

ĮSTATYMAI IR KITI TEISĖS AKTAI

ĮSTATYMAI IR NORMINIAI TEISĖS AKTAI, NUSTATANTYS VALSTYBINĖS KALBOS VARTOJIMO IR TAISYKLINGUMO REIKALAVIMUS

Lietuvos Respublikos Konstitucija

14 straipsnis. Valstybinė kalba - lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas

Šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas

7 straipsnis. Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos

13) valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“

1. Tarptautinio bendravimo reikmėms viešoji rašytinė ir garsinė informacija transporte, muitinėse, viešbučiuose, bankuose, turizmo agentūrose, taip pat reklamos elementuose greta valstybinės kalbos gali būti teikiama ir užsienio kalbomis.

2. Rašytinė ir garsinė informacija kitomis kalbomis neturi būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba.

Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymas

9 straipsnis. Antspaudų ir spaudų rekvizitų reikalavimai

2. Antspaudų ir spaudų rekvizitai turi atitikti įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų bei lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių reikalavimus.

Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas

10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai:

1. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.

2. Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.

3. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas.

12 straipsnis. Teisės akto kalba

Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

2. Išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose.

8. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

4 straipsnis. Bendrieji reikalavimai reklamai

1. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

Įsigaliojo nauja Reklamos įstatymo redakcija

Įsigaliojo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame reklama apibrėžiama kaip „bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą“.

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai“.

Įstatyme patikslintas išorinės reklamos apibrėžimas ir nurodyta: „Išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose“.

Įstatymo 12 straipsnis papildytas nauju 4 punktu, kuris nustato, kad „išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiasi išorinės reklamos įrengimo reikalavimai: „išorinės reklamos įrengimo taisykles, kuriose nustatomi išorinės reklamos įrengimo reikalavimai, leidimų išdavimo tvarka ir jų galiojimo terminai, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybėarba jos įgaliota institucija“.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas

5 straipsnis. Informacijos apie prekes ir paslaugas pateikimas

1. Gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Kituose įstatymuose gali būti nustatyta gamintojo, pardavėjo, paslaugos teikėjo pareiga Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją vartotojams pateikti valstybine ir kita kalba.

2. Valstybinė kalba privaloma visuose vartotojams skirtuose viešuosiuose išoriniuose ir vidiniuose prekybos ir paslaugų teikimo vietų užrašuose, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus.

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODESAS

XXV SKYRIUS

ADMINISTRACINIAI NUSIŽENGIMAI, SUSIJĘ SU VALDYMO TVARKA

497 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas

1. Valstybinės kalbos nevartojimas juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose

užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

2. Valstybinės kalbos nevartojimas Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose ir jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių naudojimo (vartojimo) instrukcijose

užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai,

užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

498 straipsnis. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymas

1. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas

užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims arba kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų.

499 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas atliekant tarnybines pareigas

1. Valstybinės kalbos nevartojimas atliekant tarnybines pareigas (pagal nustatytą valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinę kategoriją) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kituose juridiniuose asmenyse

užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims arba valstybinės kalbos nevartojantiems asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

500 straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas raštvedyboje ir susirašinėjant Lietuvos Respublikoje

1. Valstybinės kalbos nevartojimas juridinių asmenų raštvedyboje ir susirašinėjant Lietuvos Respublikoje

užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų šimtų šešiasdešimt eurų.

501 straipsnis. Dokumentų pateikimas nevalstybine kalba

1. Juridinių asmenų dokumentų nevalstybine kalba arba be vertimo į valstybinę lietuvių kalbą pateikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus,

užtraukia baudą dokumentus pateikusių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų šimtų šešiasdešimt eurų.

502 straipsnis. Televizijos ir radijo programų, televizijos, kino filmų nevertimas į valstybinę kalbą

1. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų programų, televizijos, kino filmų demonstravimas be vertimo į valstybinę lietuvių kalbą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus,

užtraukia baudą televizijos, radijo, kino teatrų vadovams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.

503 straipsnis. Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas

1. Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas teisės aktuose, kituose oficialiuose leidiniuose, kartografijoje, kelių ir gatvių rodyklėse, iškabose, antspauduose, komunikacijose, Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų dokumentuose, vadovėliuose

užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

xxx

568 straipsnis. Teisenos kalba

1. Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba.

2. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis.

575 straipsnis. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys

2. Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatumus, administracinio nusižengimo byloje gali dalyvauti administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, vertėjas, ekspertas, specialistas ir liudytojai. Šie asmenys teisenoje dalyvauja tik tiek, kiek reikalinga užtikrinti nemokantiems lietuvių kalbos asmenims dalyvavimą administracinio nusižengimo byloje ar surinkti ir patikrinti pateiktus įrodymus.

577 straipsnis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo teisės ir pareigos

1. Administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu laikomas asmuo, kuris įtariamas administracinio nusižengimo padarymu ir kuriam administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas surašė ar turi surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi šias teises:

1) susipažinti su bylos medžiaga;

2) dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus;

3) teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka;

4) pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus;

5) pareikšti prašymus ir nušalinimus;

6) naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba;

7) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos;

8) nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.

579 straipsnis. Nukentėjusiojo teisės ir pareigos

1. Nukentėjusysis turi šias teises:

1) susipažinti su bylos medžiaga;

2) dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus;

3) teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka;

4) pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus;

5) pareikšti prašymus ir nušalinimus;

6) naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba;

7) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos;

8) atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius;

9) nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.

2. Nukentėjusysis privalo:

1) laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis;

2) šaukiamas atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją.

583 straipsnis. Liudytojo teisės

Liudytojas turi teisę:

1) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos;

2) susipažinti su savo parodymų protokolu ir daryti jame pakeitimus ir pataisas;

3) pats surašyti parodymus;

4) gauti turėtų išlaidų atlyginimą.

XXIX SKYRIUS

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ TEISENOS PRADŽIA IR ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ TYRIMAS

589 straipsnis. Administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai

Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo šių institucijų pareigūnai:

64) Valstybinės kalbos inspekcijos – dėl šio kodekso 497, 498, 499, 500, 501, 502, 503, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;

80) savivaldybių administracijų – dėl šio kodekso 46, 48, 72, 73, 74, 75, 78, 80, 114 straipsniuose, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 148, 149, 150, 152, 153, 154, 155, 156, 166, 167, 168, 178, 179, 180, 223, 224 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 281, 290, 291, 292, 294, 295, 296, 297, 298, 319, 332 straipsniuose, 333 straipsnio 7 dalyje, 335, 336, 344, 346, 347, 348, 349, 350, 359, 360, 365, 366, 367, 368 straipsniuose, 369 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 371, 414 straipsniuose, 417 straipsnio 2 dalyje, 418, 419, 431 straipsniuose, 434 straipsnio 2 dalyje, 439, 446, 447 straipsniuose, 448 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 449, 457, 459, 484, 485, 488, 491, 492, 497, 498, 499, 500, 501, 502, 503 straipsniuose, 505 straipsnio 1 dalyje, 507, 516, 518, 519, 526, 529, 546, 549 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniai, pagal kuriuos Valstybinė kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir turi teisę skirti administracines nuobaudas:

91(1) straipsnis. Valstybinės kalbos nevartojimas.

Valstybinės kalbos nevartojimas įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose -

užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų litų.

Valstybinės kalbos nevartojimas Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei jų aprašuose, Lietuvoje parduodamų prekių vartojimo instrukcijose –

užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ar pareigūnams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, -

užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų.

91(2) straipsnis. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymas.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais bei Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas -

užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams, pareigūnams ar kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų.