Vasara - pats gražiausias metų laikas daugeliui iš mūsų, kada galime atsipalaiduoti nuo darbų skirti laiko poilsiui, daugiau laiko praleisti gamtoje prie upių, ežerų ir kitų vandens telkinių. Vanduo - puiki pramoga ne tik mūsų mažiesiems, bet ir suaugusiesiems, tačiau reikėtų nepamiršti, kad vandenyje tyko ir nemažai pavojų, apie  kuriuos net nenutuokdami skubame maudytis. Ypač neatsargūs būna deramai neprižiūrimi vaikai, kurie dėl nuovargio, išsiblaškymo ar per didelio įsismaginimo gali nueiti per toli nuo kranto, išklysti iš juos prižiūrinčių suaugusiųjų stebėjimo lauko. Tragedijos dažnai įvyksta ir nuo alkoholinių gėrimų apsvaigusių suaugusiųjų, kurie, pavartoję alkoholiniu gėrimų, praranda orientaciją ir nesugeba įvertinti tinkamai situacijos ar  savo jėgų. Taigi malonus poilsis prie vandens su šeima, draugais ar kitais jums brangiais ir mielais, artimais žmonėmis gali pasibaigti sunkiais kūno sužalojimais arba dar didesne  tragedija - artimo žmogaus netektimi.

Kad butų galima išvengi nelaimių vandenyje, ugniagesiai gelbėtojai pataria:

Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.

Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.

Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.

Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.

Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.

Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.

Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.

Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t. t.). Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę. Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti. Įsidėmėkite, kad gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Laikantis šių išvardintų punktų, tikimybė, kad nelaimingų atsitikimų bus išvengta vandenyje, gerokai sumažėja. Smagių ir laimingų atostogų akimirkų prie vandens, be tragedijų ir traumų.

Parengė

Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos

Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos

Valstybinė priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektorius

Mindaugas KANDROTAS