Triukšmas kaip lėtinis stresorius veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia įvairių sveikatos sutrikimų: hipertoninę ir išeminę širdies ligą, aterosklerozę, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos lėtinius uždegimus, opaliges, jau nekalbant apie neurozes, depresiją, psichikos ligas. Nuolatos veikiami triukšmo galime susirgti net triukšmo manija, kuri prilygsta alkoholizmui ir toksikomanijai, nes sukelia užsimiršimo, komforto iliuziją (pvz., žemų dažnių muzikos garsai pablogina deguonies įsisavinimą, todėl lengvai apsvaigstama).

Gyvenamuosiuose butuose leidžiamas vidutinis garso lygis (decibelais):

nuo 6 iki 18 val. – 40 dBA (maksimalus – 55 dBA);

nuo 18 iki 22 val. – 35 dBA (maksimalus – 50 dBA);

nuo 22 iki 6 val. – 30 dBA (maksimalus – 45 dBA).

Spręsdami triukšmo keliamas problemas susimąstykite, kaip sukurti komfortą sau ir aplinkiniams. Pirmiausia kreipkitės į triukšmaujantį kaimyną ir mandagiai paaiškinkite jam, kad kenčiate nuo jo keliamo triukšmo (dažniausiai žmonės nesuvokia, kad jų veiksmai sukelia problemų). Jei kaimynas nesiliauja, užsirašykite triukšmo laiką ir datą. Parašykite triukšmadariui laišką ir paprašykite netriukšmauti. Jei kaimynas vis tiek triukšmauja, kreipkitės į namo bendriją ar seniūniją. Jeigu jūsų kaimynas nuomininkas, aptarkite problemą su buto savininku.

Jei jūs patys planuojate užsiimti veikla, kurios metu negalite išvengti triukšmo, pasistenkite darbus vykdyti laiku, kurio metu nekelsite nepatogumų aplinkiniams. Jei to įgyvendinti neįmanoma, informuokite kaimynus.

Jei triukšmaujama naktį ar vakare, drąsiai kvieskite policiją. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnis įgalioja policijos pareigūnus užtikrinti ramybę butuose nuo 18 iki 6 val., o lauke – visą parą. Sudrausminti triukšmadarius gali pakakti tik perspėjimo arba jie gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. „Viešosios rimties trikdymas“ sakoma: „Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, - užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, - užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti pažeidimai, padaryti nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, - užtraukia įspėjimą arba baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) iki trijų šimtų litų.“

Patarimai garsios muzikos gerbėjams:

izoliuokite patalpų sienas, lubas ir grindis;

garsiakalbius statykite ant minkštos dangos – kamštinio medžio ar gumuotų kilimėlių, netvirtinkite jų prie sienų;

ant grindų paklokite minkštą kiliminę arba kamštinę grindų dangą ar bent patieskite kilimą;

kambarį apstatykite minkštaisiais baldais, ant langų kabinkite tankesnio audinio užuolaidas, kamštine danga apklijuokite sienas.

Vyrauja klaidinga nuomonė, kad kuo garsiau, tuo geriau. Perkrauti garso stiprintuvai ar garsiakalbiai labai iškraipo muziką. Per didelis garsas nuslopina kai kuriuos garso takelio elementus, todėl kūriniai praranda dalį spalvingumo.

Sienų, lubų ar grindų padengimas garsą sugeriančiomis medžiagomis duoda dvejopą naudą – į aplinką perduodama mažiau garso ir, žinoma,  mažiau trikdo kaimynus. Kieti paviršiai gerai atspindi garso bangas, todėl patalpoje girdimi aidai, o tai blogina akustinę aplinką.

Sveikatos apsaugos ministerijos informacija