Gripo sezonas prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę (spalio mėnuo) ir tęsiasi iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės (gegužės mėnuo). Gripo sezonai yra nenuspėjami ir gali labai skirtis vienas nuo kito. Nors Europoje gripo epidemijos registruojamos kasmet, tačiau jų pradžia, intensyvumas ir trukmė labai skiriasi viena nuo kitos. Lietuvoje sergamumo gripu pikas stebimas žiemos (gruodžio-sausio) mėnesiais. Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri gali plisti trimis pagrindiniais būdais:

• tiesioginiu (kai infekuotas asmuo nusičiaudi kitam tiesiai prie akių, nosies ar burnos);

• oro lašeliniu;

• nuo rankos į burną, nosį ar akis (nuo užterštų paviršių ar tiesiogiai paspaudžiant rankas).

Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val. (vidutiniškai – 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė negu 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos, raumenų ir akių skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Pagrindinės gripo komplikacijos:

• plaučių uždegimas (pneumonija);

• galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas (virusinis encefalitas, meningitas);

• širdies raumens uždegimas (miokarditas);

• sinusitas;

• inkstų uždegimas;

• virusinis žarnyno uždegimas (dažniausiai pasitaiko vaikams);

• virusinis akių uždegimas (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).

Taip pat sergant gripu gali paūmėti ne tik lėtinės kvėpavimo takų (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), bet širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, gali ištikti širdies infarktas, įvykti insultas.

Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) skiepus pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepijantis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, nes gripo virusai mutuoja. Gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų. Gripo vakcina nuo ligos apsaugo vidutiniškai 12 mėnesių. Jau po 6 mėnesių nuo skiepo antikūnų organizme sumažėja dvigubai. Kasmet yra pagaminama nauja vakcina, kuri geriau atitinka cirkuliuojančius gripo virusus.

Šiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną. Jie skiepijami nemokamai (valstybės lėšomis):

65 m. ir vyresniems asmenims;

nėščiosioms;

asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; 

asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;

sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Pajutus pirmuosius gripo simptomus rekomenduojame kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Dažniausiai gydymui naudojami antivirusiniai vaistai, kurie gali padaryti lengvesnius ligos simptomus ir padėti greičiau pasveikti. Antibiotikų skiriama tik išsivysčius bakterinės kilmės komplikacijai (pvz., pneumokokinė infekcija).

Parengė Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

www.visuomenessveikata.lt

Duomenų šaltinis – www.ulac.lt