Konferencijos metu pranešimus skaitė atstovai iš Maltos, Austrijos ir Estijos, pristatydami savo valstybių pavyzdžius ir pasidalindami patirtimi apie balsavimo nuo 16 metų įtvirtinimą ir įgyvendinimą.

Maltos Respublikos Parlamento sekretorius jaunimo, sporto ir savanorystės klausimais R. Borg savo pranešime teigė, kad jeigu 16-metis Maltoje gali dirbti, mokėti mokesčius, gali kurti savo ateitį, uždaryti kelius jam prisidėti ir prie šalies ateities sprendimo neteisinga. Svarbu paminėti, kad paskutinių rinkimų duomenimis Maltoje balsavo net 96 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Tai įrodo, kad balsavimas Maltos piliečiams yra ne tik teisė, bet ir svarbi pareiga ir atsakomybė.

Šiais metais daug šalių švenčia 100 metų sukaktį, kuomet moterims buvo suteikta visuotinė balsavimo teisė. Įdomu, kad argumentai yra panašūs kaip ir sprendžiant 16-mečių teisę rinkti savivaldą. „Prieš 100 metų buvo teigiama, kad moterys yra per daug emocingos, linkusios palaikyti radikalias partijas. Lygiai tą patį girdime ir apie 16-mečių teisę balsuoti“, – teigė Austrijos Federalinės Kanceliarijos atstovas A. Schneider. Konferencijos svečias dalyvius taip pat vertė susimąstyti primindamas vieną paskutiniųjų įvykių – Brexit. Tai yra akivaizdus pavyzdys, kaip nepakankamas jaunuolių, palaikančių valstybės narystę Europos Sąjungoje, pilietinis aktyvumas lėmė tai, kad priešingai manančios vyresniosios kartos balsai nusprendė, kokioje valstybėje jaunimui teks gyventi.

Estijos jaunimo organizacijų tarybos atstovas K. A. Sprenk dalijosi patirtimi, kaip, įvedus balsavimo nuo 16 metų modelį savivaldos lygmeniu, politinių partijų programos tapo paprastesnės ir palankesnės visuomenei. Tokie pokyčiai iš pradžių buvo skirti 16-mečiams, tačiau patirtis ir rezultatai rodo, kad tai į naudą išėjo visai visuomenei.

Plenarinės diskusijos metu kartu su LR Seimo, ministerijų, universitetų ir organizacijų atstovais buvo diskutuojama apie svarstant šią Konstitucijos pataisą kylančias galimybės ir grėsmes. Viena iš konferencijos iniciatorių LR Seimo narė R. Miliūtė teigė, kad „pats balsavimas nėra vertybė savaime, bet tai, ką gali atnešti priimtas sprendimas, kartu gali pasitarnauti ir kuriant labiau politiškai išprususią visuomenę“.  

„Tai diskusijos ne tik apie balsavimą, bet greičiau apie pasitikėjimą, pilietiškumą ir pilietinę galią. Ar 16-metis gali turėti pilietinę galią ar ne, nes į tai įeina ne tik balsavimo teisė. Turime susitarti, kas yra pilietiškumo ugdymas, kaip jį ugdyti ir kaip jį suvokti visuomenei“, – savo įžvalgomis taip pat dalinosi ir Lietuvos jaunimo organizacijų prezidentas A. Mikalauskas.

LR Seimo narė D. Šakalienė pritarė tokiam pareiškimui ir pridūrė, kad balsavimas nuo 16 metų liečia ne tik mūsų valstybės, bet ir visos demokratinės santvarkos ateitį. Šiuo metu pastebimas  stabilus politika besidominčių žmonių skaičiaus mažėjimas ir apolitiškų pasisakymų populiarėjimas, o tai leidžia kelti klausimus apie politikos vaidmenį piliečio gyvenime.

Pilietinės visuomenės instituto direktorė, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų daktarė I. Petronytė-Urbonavičienė kvietė pažiūrėti į viską šiek tiek iš kitos pusės ir teigė, kad statistiniuose duomenyse pastebimas menkas jaunų žmonių domėjimasis politika, taigi dabartinė situacija nėra tokia paprasta, kaip norėtųsi. „Jaunimas 15-olikos, 16-olikos ar 17-olikos nėra linkęs domėtis nei pasaulio, nei vietos bendruomenės naujienomis ir jų įsitraukimas gali būti vertinamas skeptiškai“, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.

Plenarinėje diskusijoje dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo viceministras E. Bingelis teigė, kad įvedus šią Konstitucijos pataisą, pirmasis balsavimas būtų kokybiškesnis negu paprastai dėl išskirtinio dėmesio 16-mečiams ir 17-mečiams. Viceministras, dalindamasis įžvalgomis, taip pat pridūrė, kad jaunas žmogus yra kritiškai mąstantis – į šį įstatymą nežiūri vienareikšmiškai, bando ieškoti argumentų už ir prieš ir taip rasti savo poziciją svarstant šį klausimą.

Konferencijos metu taip pat buvo dirbama mažesnėse diskusijų grupėse, kuriose buvo aptariamos konkrečios temos: švietimo įtaka jaunam žmogui, jauno žmogaus pasiruošimas balsavimui, jaunų žmonių domėjimasis rinkimais ir jaunimo pilietiškumas regionuose. Tokiu būdu jauni žmonės, regionų, savivaldybių ir kitų institucijų atstovai galėjo gilintis į konkrečias temas, diskutuoti ir teikti realius pasiūlymus aktualiais klausimais.

Konferencijos pabaiga buvo skelbta LR Seimo narės R. Miliūtės žodžiais: „Galime parodyti, kad jaunas žmogus nori ir gali prisiimti atsakomybę ir supranta, ką reiškia būti pilietišku ir su balsavimu tai nesibaigia. Seime yra įvairių nuotaikų, tad viskas tuo nesibaigia, bet viešumas padeda iškelti klausimus ir rasti į juos atsakymus“.

Konferencijos vaizdo įrašą galite rasti čia: https://bit.ly/2G9KOyN

Spaudos konferencijos vaizdo įrašą galite rasti čia: https://bit.ly/2rw6DOA