Oro temperatūra Lietuvoje pastaruoju metu laikosi žemiau dešimties laipsnių šalčio. Sinoptikai prognozuoja, kad šalti orai laikysis ir šią savaitę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos  primena gyventojams, kaip elgtis per šalčius. Jeigu oras labai atšąla ir ypač jeigu pučia stiprus vėjas, stenkitės likti patalpose. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą, nei yra iš tikrųjų. Jeigu reikia išeiti, stenkitės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir būtinai apsirenkite šiltai ir patogiai: suaugusieji ir vaikai turi dėvėti kepurę, megztą šaliką, kumštines pirštines, šiltus batus ir drabužius. Tinkamiausi drabužiai - iš vilnos, šilko, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos negu medvilnė, viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Avėkite šiltą ne per ankštą avalynę, mūvėkite vilnones kojines, tinkamai apsaugokite rankas (venkite pirštuotų pirštinių). Kai einate į lauką, patepkite nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra  vandens. Ypač saugokite nušalusias kūno vietas. Be to, neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę.

Sinoptikams prognozuojant didelius šalčius, pasirūpinkite vandens, maisto ir kuro atsargomis. Jeigu turite galimybę, įsigykite šildymo prietaisus.

Šaltyje venkite didelio fizinio krūvio, nedirbkite jokių sunkių darbų, ypač jeigu sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jeigu šaltyje tenka ko nors laukti, negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti. Lauke stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, jeigu drabužiai sušlapo, nedelsdami pakeiskite juos sausais. Atėjus iš šalčio nerekomenduojama iš karto pulti šildytis prie šildytuvo arba gelbėtis karštais gėrimais, geriau šiek tiek, kokį pusvalandį, palaukti.

Be to, jeigu turite galimybę, valgykite šiltą, kaloringesnį maistą, gerkite šiltų skysčių ir venkite alkoholio.

Nesinaudokite savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių elektros prietaisų į vieną elektros lizdą ir nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros.

Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos. Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė negu 26 - 27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais.  Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.

Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle, šildytuvais ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.

Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jeigu žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jeigu kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir skubiai kreiptis į greitąją medicinos pagalbą