2007-01-16

Aptarti bendras problemas, pasikalbėti apie kasdienius darbus, pasidalinti patirtimi – toks buvo Rietavo savivaldybės bendruomenių vadovų apsilankymo pas savivaldybės merą Antaną Černeckį tikslas.

Kolegos pritarė Daugėdų bendruomenės pirmininkei Audronei Siautilienei, teigusiai, kad telefonas yra pagrindinė, tačiau labai brangi susisiekimo su bendruomenės nariais priemonė. Už jį, kaip, beje, ir už kurą automobiliui, tenka mokėti iš savos kišenės.

Išlaidos kaskart didėja, nes bendruomenės vis aktyviau dalyvauja rengiant ir įgyvendinant įvairius projektus. Labardžių bendruomenės pirmininkė Onutė Jocienė sakė, kad trūksta žmonių, kurie norėtų dirbti, sugebėtų rengti projektus, o mokėti samdomiems nėra iš ko. Beje, ir projekto vadovu, anot jos, niekas nenori būti, nes tenka apsikrauti ne tik papildomu darbu, bet ir krūvomis popierių.

Tverų bendruomenės, vienijančios daugiau nei 40 bendraminčių,  pirmininkė Danielė Grauslienė antrino kolegei, pridurdama, jog buhalteris projektus įgyvendinant irgi būtinas. O iš kur pinigų paimti - juk įdarbinus žmogų jam ir mokėti reikės? Prisidės ir mokesčiai „Sodrai“, mokesčių inspekcijai... Visuomeniniais pagrindais dirbti tokį atsakingą darbą vargu ar kas norės.

Savo nuomonę šiuo klausimu pareiškė ir Pelaičių, Liolių bei Medingėnų bendruomenių vadovai Saulius Bertauskas, Vytautas Jonušas ir Irena Bagdonienė.

Meras Antanas Černeckis pasiūlė idėją – nors minimaliai paremti bendruomenes iš savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų rėmimo fondo. Tuomet bendruomenės, pasak jo, turėtų pinigų bent už pokalbius telefonu sumokėti, popieriaus ar kuro automobiliui nusipirkti. Visi sutarė kreiptis į savivaldybės tarybą, kad ji  pritartų bendruomenių prašymui skirti joms iš šio fondo nors po vieną tūkstantį litų.

Apie naujienas rengiant projektus papasakojo Rietavo verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė. Savivaldybės auditorė Rėda Kučinskienė patarė, kaip reikėtų tvarkyti bendruomenės dokumentaciją.

Nuotraukose: susitikimo akimirkos.