Dėl sugriežtintos karantino tvarkos apriboti gyvi vaikų susitikimai su atskirai gyvenančiais seneliais, pusbroliais, dėdėmis, tetomis ir kitais vaikams svarbiais žmonėmis. Tai nemažas išbandymas, nes emocinis ryšys su artimais žmonėmis vaikams yra labai svarbus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai kviečia nenusiminti dėl laikinų nepatogumų ir išnaudoti visas įmanomas bendravimo nuotoliniu būdu galimybes. Labai svarbu žinoti, kad draudimas gyvai bendrauti, susitikti su vaiku negalioja išsiskyrusiems tėvams, t.y. vaikai gali gyvai susitikti su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų. Tėvai kviečiami susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgiant į tai, kas vaikui būtų geriausia ir saugiausia.
„Labai svarbu, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu abu vaiko tėvai ieškotų galimybių užtikrinti tinkamą pilnavertį bendravimą ir ryšio palaikymą su vaiku. Bendrauti su abiem tėvais, būti auklėjamam abiejų tėvų ir palaikyti ryšį, jaustis mylimam ir reikalingam abiems tėvams yra prigimtinė vaiko teisė. Karantinas negali būti priežastimi šios teisės nepaisyti. Kiekvienu atveju svarbu ieškoti sutarimo, rasti geriausiai konkrečią situaciją atitinkantį sprendimą, saugojant savo ir vaikų sveikatą“, – pabrėžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Tarnyba sulaukia daug klausimų kaip sugriežtinto karantino laikotarpiu, kai yra ribojami gyvi susitikimai tarp atskirų namų ūkių, užtikrinti vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, kai tėvai yra išsiskyrę ir gyvena atskirai.
Nepaisant to, kad vienas iš tėvų gyvena atskirai nuo vaiko, jie yra laikomi šeima, o vaikai, net ir išsituokus tėvams ar jiems gyvenant atskirai, yra laikomi kiekvieno iš tėvų šeimos nariais. Todėl jiems nėra taikomas Vyriausybės nutarimu priimtas draudimas dėl artimų kontaktų ir vaikas gali susitikti tiek su santuoką nutraukusiu, tiek su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama.
Jeigu santuoką nutraukęs ar atskirai gyvenantis tėtis ar mama vyktų į kitą savivaldybę pas savo vaiką – tai būtų laikoma objektyvia, pagrįsta, neatidėliotina priežastimi.
Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, atskirai gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau neturi vienasmenės tėvų valdžios. Teismui nustačius bendravimo su vaiku tvarką, ne mažiau svarbi išlieka abiejų tėvų pareiga kooperuotis ir bendradarbiauti ją vykdant.
Karantinas neturėtų būti priežastimi riboti vaiko bendravimą su atskirai gyvenančiu vienu iš tėvų taip pat neturėtų būti priežastimi nevykdyti teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tėvai yra kviečiami šiuo nepaprastu laikotarpiu susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, vietos, būdo ir sąlygų, ieškoti geriausių sprendimų vaikui. Taip pat būtina atsižvelgti į saugumą.
Tuo atveju, jeigu vaikas ar vienas iš tėvų serga ar yra saviizoliacijoje, turėtų būti maksimaliai užtikrinamos galimybės bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo skambučiais).
Tėvai taip pat galėtų sutarti neįvykusius kontaktus kompensuoti papildomu laiku ateityje, pavyzdžiui, būsimų moksleivių atostogų metu ar panašiai.
Jeigu tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos per karantiną, tai tas iš tėvų, kurio netenkina esama padėtis, ar kuris mano, kad nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka geriausių vaiko interesų, gali kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo arba į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. |