Lietuvos delegacijoje buvo savivaldybių ekologai ir aplinkosaugos specialistai (Alytaus r., Elektrėnų, Kauno m., Kauno r., Kazlų rūdos, Pakruojo r., Pasvalio r., Rietavo, Šakių r. ir Vilkaviškio r. savivaldybės). Specialistai lankėsi pažangiausiai besitvarkančiose Norvegijos savivaldybėse ir domėjosi įgyvendinamomis priemonėmis.

Netoli Oslo esanti Barum savivaldybė funkcionaliai, kompleksiškai ir originaliai sprendžia klimato kaitos švelninimo ir savivaldybės plėtros klausimus.   Barum savivaldybės iniciatyva  buvusio oro uosto teritorijoje įrengti dviračių, pėsčiųjų takai ir rekreacijai skirtos zonos, pritaikytos paviršinio lietaus vandens surinkimui, o socialinio komplekso   įrengimas ir energetiškai „pasyvių“ pastatų projektavimas paskatino gyventojų didėjimą šioje savivaldybėje. Barum savivaldybės vystymo skyriaus atstovė Liv Eva Viedersvang pabrėžė, kad planuojamas gyventojų didėjimas susijęs su patogiu susisiekimu su Oslo centru. Prieš statant namus ir įsikuriant naujiems gyventojams į šią vietovę bus nutiesta metro linijos atšaka. Lietuvos delegacija apžiūrėjo teritoriją ir įvertino čia įdiegtas klimato kaitos pasekmių švelninimo priemones.

Ypatingo Lietuvos delegacijos narių dėmesio sulaukė apsilankymas Fredrikstado savivaldybėje, kuri 2017 metais išrinkta geriausia darnaus urbanistinio planavimo ir diegimo srityje. Savivaldybės atstovai mielai pasidalino savo mintimis apie klimato kaitos situaciją regione, savivaldybėje. Dėl smarkių liūčių ir potvynių kasmet vis daugiau nuostolių patiria gyventojai ir infrastruktūros objektai (nukenčia keliai, gatvės, geležinkeliai). Kaip istorinė patirtis paminėta stipriausia liūtis 2008 metais, kai per 4 valandas padaryta žala siekė apie 5 mln. eurų. Siekiant sumažinti klimato kaitos padarinius, savivaldybėje parengti liūčių vandens tvarkymo planai, vandens ir nuotėkų, miesto centro ir savivaldybės bendrieji planai, kurių įgyvendinimui yra numatytos nemažos lėšos. Miesto savivaldybė taiko efektyvias aplinkos tausojimo priemones ir siekia pagerinti oro kokybę centre. Miesto aikštes ir skverus, kur ilgą laiką buvo automobilių stovėjimo aikštelės, paverčia rekreacijos zonomis, žaliomis erdvėmis ar kitaip pritaiko gyventojų poreikiams. Automobiliams įrengiamos erdvios ir patogios stovėjimo aikštelės miesto pakraščiuose. Palikę automobilius aikštelėse, gyventojai viešuoju transportu ar dviračiais gali keliauti į miesto centrą. Gyventojų susisiekimo pagerinimui puikiai tarnauja savivaldybės visiškai išlaikomas keltas, jungiantis pagrindinę miesto dalį ir senamiestį. Dėl šio palengvinimo, mieste sumažėjo oro tarša ir automobilių skaičius, pradingo automobilių spūstys tilto prieigose. Kartu su praktiniais sprendimais miestiečiams, kuriami miesto patrauklumo planai. Vienas iš įdomiausių sprendimų – atverti per miestą tekantį Veum upelį, kuriam anksčiau buvo nutiestas specialus kanalas po žeme.

Rugsėjį Kauno regioninė energetikos agentūra planuoja savivaldybių specialistus pakviesti tęsti pažintį su Norvegijos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo sprendimais, susipažinti su Lietuvos ir Norvegijos ekspertų parengtomis gairėmis Lietuvos savivaldai. Mokymai planuojami Alytuje, Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje.