Mūsų vartotojams geriamasis vanduo viešai tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių, kurie yra patikimai apsaugoti nuo mikrobinės taršos ir kurių potencialūs ištekliai dar mažiausiai 20 metų bus pakankami. Rietavo savivaldybės 81 proc. gyventojų vartoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį ir tik 1500  gyventojų iš individualių gręžinių ar šachtinių šulinių.

Lietuvoje viešai tiekiamas geriamasis vanduo yra vienas saugiausių ir geros kokybės. Rietavo savivaldybėje yra registruoti 3 geriamojo vandens tiekėjai. UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ geriamojo vandens tiekimą vykdo Rietavo mieste ir 12 kaimų, VO „Budrikių vanduo“  Budrikių kaime, o Liolių kaimo vandentiekis priklauso bendruomenei.

Geriamojo vandens tiekėjai kiekvienais metais paruošia periodinės programinės priežiūros planus, kuriuos suderina su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Rietavo VMVT ir kasmet atlieka apie 950 įvairių tyrimų. Indikatoriniai, cheminiai (toksiniai) ir mikrobiologiniai rodikliai atitinka higienos normos reikalavimus.

2018 m. tik dviejose vandenvietėse kokybiniai (indikatoriniai) rodikliai viršijo nustatytas specifikuotas vertes. Gedikėnų kaimo geriamajame vandenyje, atlikus tyrimus, nustatyta, kad bendrosios geležies rodiklis beveik 8 kartus viršiją specifikuotą vertę ( leistina 200 µg/l, nustatyta 1590 µg/l ), mangano rasta 140 µg/l (leidžiama iki 50 µg/l), amonio – 1,86 mg/l (leistina vertė 0,50 mg/l). Liolių kaimo geriamajame vandenyje nustatyta 1010 µg/l bendrosios geležies. Tai indikatoriniai rodikliai, kurie tiesiogiai nesietini su kenksmingu poveikiu žmogaus sveikatai, tačiau atspindi gamtinio (žalio) vandens savybes, ruošimo ir tiekimo technologiją. Jie kontroliuojami tam, kad būtų galima rasti geriamojo vandens saugos ir kokybės pažeidimo požymius ir imtis atitinkamų priemonių. UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ planuoja Gedikėnų kaimo gyventojams geriamąjį vandenį tiekti iš Medingėnų kaimo vandentiekio. Nuo 2018 m. iš Rietavo miesto vandenvietės geriamasi vanduo tiekiamas ir Pelaičių kaimo gyventojams.

Pastaruoju metu Lietuvoje padaugėjo atvejų, kai nustatomas padidėjęs arseno kiekis. Per pastaruosius 4 mėnesius Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ištyrė beveik 700 mėginių dėl arseno kiekio viešai tiekiamame bei individualiai naudojamame geriamajame vandenyje Lazdijų r., Marijampolės r., Kalvarijų, Kauno m. ir r., Vilkaviškio r., Raseinių r., Šiaulių m. ir r., Joniškio r., Kelmės r., Jurbarko r., Trakų r. ir Elektrėnų, Ignalinos r., Vilniaus m. ir r. Širvintų savivaldybėse. Tyrimai šiose savivaldybėse atlikti įvertinus galimą padidėjusios arseno koncentracijos riziką.

Rietavo savivaldybėje nuo 2014 m. arseno rodiklis tiriamas visose vandenvietėse ir atitinka specifikuotas šio rodiklio vertes, randama < 1 µg/l (leidžiama 10 µg/l). Gyventojai su tiekiamo geriamojo vandens tyrimų rezultatais gali susipažinti  UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ interneto svetainėje, o Budrikių ir Liolių kaimo gyventojai apie tyrimų rezultatus informuojami bendruomenės susirinkimų metu.  

VMVT specialistai pastebi, kad šachtinių šulinių vanduo dažnu atveju nėra saugus ir kokybiškas, todėl gyventojai turėtų šulinius tinkamai įrengti ir prižiūrėti, reguliariai tirti jų vandenį. VMVT duomenimis, daugiau nei pusė 2018 m. tirtų šachtinių šulinių vandens mėginių neatitiko nustatytų mikrobiologinių ir apie trečdalį – cheminių reikalavimų. Vartotojai informuoti apie tyrimų rezultatus, pateiktos rekomendacijos dėl šulinių priežiūros, užteršto vandens naudojimo.

Geriamuoju vandeniu individualiai iš šachtinių šulinių ar negilių gręžinių apsirūpina iki 20 % Lietuvos gyventojų, tame tarpe ir Rietavo savivaldybėje,  daugiausiai jų – Lazdijų, Šalčininkų, Zarasų r. sav.

Rietavo valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba