JTO duomenimis, pasaulyje daugiau žmonių turi mobilųjį telefoną nei tualetą. 3,5 mln. žmonių kasmet miršta nuo nešvaraus vandens sukeltų ligų. Tai – beveik visas JAV Los Andželo miestas. Švaraus geriamo vandens trūkumas nusineša daugiau gyvybių nei bet koks karas. Vandens trūksta 2 mlrd. žmonių.

Lietuva yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuri turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas. Lietuvos geologijos instituto atliktų tyrimų duomenimis, mūsų vandens atsargos beveik septynis kartus didesnės nei suvartojame. Esame viena iš nedaugelio Europos šalių, kur centralizuotai tiekiamas požeminis gėlas vanduo. Čia net tualete nuleidžiame geriamą vandenį. Tai sunkiai įsivaizduojama Afrikos valstybėse, Indijoje ar Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur litras vandens kainuoja daugiau nei litras benzino, o tualetų daug kur tiesiog nėra.

Vanduo tai gyvybė!

Kasmet kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į geriamojo vandens svarbą, populiarinti tvarius geriamojo vandens resursų naudojimo būdus. Šių metų pasaulinės vandens dienos tema – „Gamta vandeniui“.

 Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens įstatymas nustato valstybės, savivaldybių institucijų, geriamojo vandens tiekėjų, vartotojų funkcijas, atsakomybės ribas, užtikrinant geriamojo vandens saugą ir kokybę.

 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba geriamojo vandens  kontrolę vykdo planingai, atsižvelgiant į geriamojo vandens tiekimo subjektų priskyrimą rizikos grupei. Į valstybinę geriamojo vandens kontrolę įeina visi geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo etapai (nuo vandenviečių saugos tikrinimo iki jo naudojimo gyvenamuosiuose, viešuose pastatuose – ypač vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros, viešojo maitinimo įstaigose ar maisto įmonėse). Vertinama, ar geriamasis vanduo saugus ir sveikas vartoti, imami mėginiai ir atliekami tyrimai. Geriamojo vandens mėginiai imami ir esant ekstremalioms situacijoms ar tiriant vartotojų skundus. Mėginiai imami įvairiose vietose – vandenvietėse, vandentiekio tinkluose, iš vartotojų vidaus vandentiekio čiaupų ir kt.

Geriamojo vandens tiekėjai vykdo viešai tiekiamo geriamojo vandens priežiūrą ir atsako už vandens saugą ir kokybę.

Rietavo savivaldybės teritorijoje apie 77 % gyventojų vartoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį. Vienas stambiausių geriamojo vandens tiekėjų UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ geriamojo vandens priežiūrą vykdo 13 vandenviečių. Liolių ir Budrikių kaimo gyventojai atlieka geriamojo vandens priežiūrą, tačiau kitų kaimų gyventojai apsirūpina vandeniu individualiai ir priežiūros nevykdo. Džiugu, kad Pelaičių kaimo gyventojai greitu laiku gaus saugų ir kokybišką vandenį iš Rietavo miesto vandenvietės. Per metus geriamojo vandens tiekėjai, vykdydami priežiūrą, atlieka virš 800 tyrimų. 2017 m. duomenimis Gedikėnų kaime geležies, mangano ir amonio rodikliai neatitiko leidžiamų rodiklio verčių. Budrikių kaimo vandentiekyje geležies nustatyta  460 mg/l, kai leidžiama 200 mg/l. Tai indikatoriniai rodikliai, kurie didelės įtakos gyventojų sveikatai neturi, tačiau pablogina vandens kokybę, nukenčia spalva, kvapas, drumstumas. Mikrobinės ir toksinės taršos, kuri galėtų turėti įtakos sveikatai, nenustatyta nei vienoje vandenvietėje. Rietavo savivaldybės gyventojai gali gerti vandenį tiesiog iš čiaupo. Geriant vandenį tiesiai iš čiaupo, o ne fasuotą, taupomi gamtos ištekliai, saugoma aplinka, tačiau reikia atkreipti dėmesį, ar vanduo priimtino skonio, kvapo, spalvos, skaidrus. Kokybiškas vanduo turi būti skaidrus, bespalvis, neturintis specifinio skonio bei kvapo.

Geriamuoju vandeniu individualiai apsirūpina iš šachtinių šulinių, negilių gręžinių apie 23 % Rietavo savivaldybės gyventojų. Gyventojai patys turi rūpintis savo šulinių vandeniu, tinkamai juos prižiūrėti, rekomenduojama reguliariai pasitikrinti geriamojo vandens kokybę laboratorijoje. Ypač tai aktualu pavasarį, kai dėl sniego ir įšalo tirpsmo pakyla paviršinių gruntinių vandenų lygis.  VMVT duomenimis 2016 valstybinės kontrolės metu buvo ištirti 154 geriamojo vandens mėginiai iš 77 šulinių. Daugelyje jų cheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai neatitiko reikalavimų. Gyventojams, kurių šulinių vandenyje nustatytas per didelis nitratų, nitritų kiekis, rekomenduota maistui naudoti fasuotą vandenį, įsirengti specialius filtrus, išsigręžti naujus gręžinius ar prisijungti prie viešai tiekiamo geriamojo vandens tinklų.

Lietuva turi didelius vandens išteklius, tačiau juos reikia saugoti, tausoti ir neužteršti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

Rietavo valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba