Rugsėjo 29-ąją nuo 12 val. Rietavo parke visi kviečiami į sveikatos „kiemelį“, kuriame sužinosite daugiau apie savo sveikatą ir sveiką aplinką.

Minint Pasaulinę širdies dieną, Rietavo savivaldybės gyventojus Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia į akciją „Sveiko žmogaus kodas“. Akcijos metu visuomenės sveikatos specialistai konsultuos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos klausimais. Konsultacijos metu bus kiekybiškai ir sistemiškai įvertinta kūno sudėtis, nustatytas biologinis amžius, įvertintas kūno struktūros disbalansas ankstyvose stadijose, taip pat anglies monoksido analizatoriumi įvertintas plaučių užterštumas, dietologas patars tinkamos mitybos klausimais.

Sveikatos apsaugos ministerijos ekspozicija lankytojus supažindins su sveikatos apsaugos sistema ir praktiniu sveikatai neigiamų aplinkos veiksnių nustatymu. Apžvelgsime sveikatos stiprinimo būdus, atkreipsime dėmesį į sveiką mitybą, judėjimo naudą, atsparumo ligoms didinimo svarbą, psichikos sveikatos, psichologinio smurto ir saugios žmogui aplinkos kūrimą.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai gyventojams demonstruos vandens bendrojo kietumo ir nitratų vandenyje nustatymą (dalyviams, kurie turės nedidelį kiekį vandens) Geriamojo vandens kokybę vartotojai įpratę vertinti pagal skonį, tačiau skanus vanduo ne visada būna kokybiškas. Koks vanduo bėga iš mūsų  čiaupų, semiamas iš šulinių ar šaltinių, galime sužinoti tik ištyrę vandens mėginius.

Suminis vandens kietumas priklauso nuo jame ištirpusių kalcio ir magnio druskų kiekio (Ca2+ ir Mg2+ jonų suma). Šio rodiklio higienos normos nereglamentuoja, nes žmogui jis nekenkia, t. y. ir kalcis, ir magnis yra mikroelementai, reikalingi organizmui ir sveikatai. Tačiau didelis vandens kietumas kenkia mūsų buičiai ir odai. Įsigijus minkštinimo filtrus patartina dar kartą ištirti vandens kietumą ir įsitikinti, kad natrio jonai neviršija leistino koncentracijos lygio – 200 mg/l ir vandens pH.   

Didžiausi nitratų kiekiai randami šulinio vandenyje.  Trąšų, mėšlo perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais. Tokiais toksiniais rodikliais kaip nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni kiekiai nitratų ir nitritų ypač pavojingi nėščioms moterims ir vaikams iki 6 mėn. amžiaus. Kūdikiai yra ypač jautrūs nitratams, jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento ir išsivysto methemoglobinemija, vadinamasis „pamėlusių kūdikių“ sindromas. Apie vandens saugumą galima sužinoti atlikus tyrimus (geriamajame vandenyje nitratų ribinė koncentracija yra 50 mg/l).

Gyventojai sužinos apie  elektromagnetinio lauko, kurį sukelia kompiuterių vaizduokliai, mikrobangų krosnelės, mobilieji telefonai, antenos, elektros linijos, matavimą. Judančių elektrinių krūvių sukurtas fizinis laukas, susidedantis iš susijusių ir laike besikeičiančių elektrinių ir magnetinių laukų. Daugėjant nejonizuojančio elektromagnetinio spinduliavimo šaltinių ir didėjant intensyvumui, jų poveikis tapo svarbus ne tik gamyklų ar laboratorijų darbuotojams, bet ir visiems gyventojams. Valstybės, norėdamos apsaugoti gyventojų sveikatą, įvedė nejonizuojančio spinduliavimo normas: kuriami matavimo prietaisai, apsaugos priemonės. (HN 81:2005; HN 80:2000).

Bus demonstruojamas aplinkos akustinio triukšmo matavimas. Akustinis triukšmas – įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, kuri gali sukelti nepalankias ir kenksmingas pasekmes sveikatai. Žmogus girdi garsus, kurių dažnis yra nuo 16 iki 20 000 Hz. Triukšmu vadinamas nepageidaujamas žmogui garsas, sklindantis iš įvairių (natūraliųjų ir dirbtinių) garso šaltinių. Renginio metu bus sudaryta galimybė išmatuoti žmogaus kalbos garso intensyvumą.

Galėsite pamatyti tabako gaminių tyrimų filmuotą medžiagą, t. y. rūkymo mašinos RM20 darbą. Renginio dalyviai turės galimybę pamatyti filtrą, ant kurio sukauptos 20 cigarečių dervos. Bus platinama informacinė medžiaga apie NVSPL organizuojamus edukacinius parodomuosius rūkymus moksleiviams.

Sužinosite apie Lietuvoje paplitusių ir įvežtinių iš tropinių ir subtropinių šalių parazitinių ligų sukėlėjų kolekciją. Renginio metu bus galima pamatyti parazitų mikroskopinius preparatus, sužinoti užsikrėtimo parazitais kelius, apsisaugojimo būdus bei laboratorinės diagnostikos galimybes.

Gyventojai kviečiami pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje. Dalis žmonių net neįtaria, kad serga diabetu. Visame pasaulyje gyvena daugiau kaip 246 mln. žmonių, kuriems diagnozuotas diabetas. Tai sudaro 6 proc. suaugusių (20-79 m. amžiaus) gyventojų. Numatoma, kad 2025 metais sirgs 380 mln. ir tai sudarys 7,1 proc. visų pasaulio suaugusiųjų. Didžiausia diabeto kaina yra ne šimtai milijardų, išleistų gydyti komplikacijoms, kurių galėjo nebūti, o kančia, užkrauta sergančiųjų šeimoms (mirtis, luošumas, finansinis skurdas), ir nuostoliai, kuriuos patiria šalių ekonomika kasmet dėl žmonių nepajėgumo produktyviai dirbti. Taigi diabetas paliečia visą visuomenę. Žala yra dar baisesnė, žinant, kad savalaikė diagnostika būtų padėjusi išvengti daugelio komplikacijų.

Nacionalinio transplantacijos biuro informaciniame stende gyventojai ir miesto svečiai galės pabendrauti su biuro atstovais, susitikti su žmonėmis po transplantacijos. Išsami informacija apie Nacionalinio transplantacijos biuro veiklą, išgelbėtų gyvenimų istorijos, galbūt ne vieną paskatins parašyti prašymą donoro kortelei gauti. Tereikia turėti asmens dokumentą. Čia bus galima atlikti ir kilnų sprendimą – sutikti tapti donoru pasirašant prašymą donoro kortelei gauti.

Kviečiame apžiūrėti Radiacinės saugos centro pristatomą mobiliąją laboratoriją su lauko gama spektrometru, kuriuo atliekami oro taršos tyrimai. Mobili laboratorija aprūpinta jonizuojančiosios dozės galios matavimu eigos metu. Ja galima atlikti radioaktyviųjų šaltinių paiešką važiuojant maršrutu ir dozės galios matavimų rezultatus sutapatinti su vietovės geografinėmis koordinatėmis. Taip pat galima atlikti oro taršos tyrimus, nustatant beta ir gama radionuklidus aplinkoje. Nešiojamas (lauko) gama spektrometras identifikuoja nežinomus aptiktus radioaktyvius radinius, atliekant matavimus tiesiog lauke, įvykio vietoje ir nustato radionuklidą, skleidžiantį jonizuojančiąją spinduliuotę.

Čia bus galima pasižiūrėti kaip veikia:

mobilūs dozimetrai (dozės galios matuokliai), skirti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių aptikimui ir rizikos apšvitai įvertinimui, kai matuojama dozės galia;

identifikatoriai arba mobilūs spektrometrai, skirti radionuklidų, kurie gali būti šaltinių sudėtyje, identifikavimui, pačios medžiagos rizikos grupės nustatymui, pvz., kad tai yra branduolinė medžiaga;

paviršiaus taršos matuokliai, skirti įvertinti, koks yra radioaktyviomis medžiagomis užterštos aplinkos paviršiaus tankis. Taip galima įvertinti apšvitos riziką gyventojams ar darbuotojams.

Gyventojai galės sužinoti ar jų renkami grybai, ūkio apyvokos daiktai, seni laikrodžiai ir kiti daiktai neskleidžia „radiacijos”.

Nacionalinis kraujo centras nuo 12 iki 17 val. kviečia į neatlygintinos kraujo donorystės akciją. Tai bus puiki proga daugiau sužinoti apie kraujo donorystę ir pasikonsultuoti su medikais. Norintys galės sužinoti savo  kraujo grupę ir  dalyvauti loterijoje.

Klaipėdos rajono savivaldybės

Visuomenės sveikatos biuras