Bene svarbiausia, pasak mero Antano Černeckio, nelegalios statybos. Neįteisinę žemės sklypų žmonės statosi gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, nė nepagalvoję, kad tai – nelegalu. Tokių yra ne tik pačiame Rietave, bet ir visose seniūnijose. Kaip sakė teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyresn. specialistas Antanas Gelumbickis, tokiais atvejais įstatymai numato vienintelę išeitį – pastatus nugriauti. Be to, šeimininkams dar teks ir baudą sumokėti. Už tokius pastatus mieste, piniginę reikės paploninti 5-10 tūkst. litų, o miestelyje, gyvenvietėj ar kaime – 1-5 tūkstantėliais. Kadangi žmonės savo noru statinių negriaus, teks minti teismų slenksčius, o šis „malonumas“ irgi nepigiai atsieina.

Beje, norint nugriauti kokį nors pastatą, reikia turėti projektą, o jei jau netvirtas pastatėlis pats nugriuvo, būtina kuo greičiau apie tai informuoti savivaldybės architekto tarnybą. Čia informaciją gaus ir tie, kurie nori nuosavame (juridiškai įteisintame) sklype statyti kokius nors pastatus.

Kita opi problema – griuvėsiai. Jų savivaldybėje yra nemažai, o šeimininkus surasti beveik neįmanoma. Lieka vienintelė išeitis – skelbti apie tokius statinius spaudoje. Tai - pirmasis žingsnis. Kol statiniai bus pripažinti bešeimininkiais ir juos bus galima nugriauti, teks nueiti ilgą kelią. Tačiau delsti negalima, nes, anot mero A. Černeckio, griuvėsiai neretai kelia pavojų aplinkiniams.

Seniūnai pritarė, jog būtina didinti patalpų nuomos mokestį. Sutarta apskaičiuoti, koks tas mokestis turėtų būti, kad pinigų užtektų patalpų remontui. Beje, yra nemažai tokių nuomininkų, kurie ir keleto litų  negali (o gal ir nenori)  už būsto nuomą sumokėti. Pasitarime kalbėta apie pamiškių ir kitokių atokesnių vietų šiukšlinimą. A. Černeckis patarė seniūnams nenuolaidžiauti šiukšlintojams – vieną, kitą kartą sumokėję baudą greitai įsisąmonintų, kad šiukšlėms vieta sąvartyne, o ne pakrūmėje.