Kasmet išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Pasaulinės vandens dienos problematiką. 2013 m. Pasaulinės vandens dienos tema – vanduo ir bendradarbiavimas.

Bendradarbiavimas tarp skirtingų institucijų reikalingas, kad būtų užtikrintas tinkamas ir tolygus geros kokybės geriamojo vandens tiekimas, adekvačios sanitarijos ir profilaktikos priemonės ir standartų laikymasis, efektyvi vandens išteklių ir ekosistemų apsauga nuo teršimo iš įvairių šaltinių, įskaitant žemės ūkį, pramonę, pavojingų medžiagų nuotekas ir emisijas, žmonių sveikatos apsauga nuo su vandeniu susijusių ligų, efektyvi stebėsena ir ankstyvojo perspėjimo sistemos, leidžiančios greitai nustatyti atvejus, kurie gali sukelti ligų, susijusių su vandeniu, protrūkius ar pavienius atvejus.

Vanduo mūsų gyvenime yra labai svarbus. Jis būtinas maistui, higienai, poilsiui ir pramogoms.Visi puikiai žinome, kad daugiau negu 70 proc. žmogaus organizmo tūrio sudaro vanduo. Jis yra svarbiausia žmogaus audinių ir organų sudedamoji dalis, dalyvaujanti daugelyje fiziologinių procesų. Kasdien negrįžtamai prarandame apie 2,5 - 3 litrus vandens (išskiriame per inkstus apie 1,5 l, išprakaituojame - 0,6 l, iškvėpuojame - 0,3 l). Šie skysčiai šalina iš kūno įvairius toksinus, nebereikalingas mūsų organizmui medžiagas. Taigi, jeigu šio tūrio skysčio neatstatysime, sutriks nereikalingų elementų šalinimo procesas. Visi šie toksinai kaupsis mūsų organizme ir nuodys jį. Kad mūsų organizmas nejaustu vandens trūkumo, rekomenduojama per dieną išgerti 8 stiklines vandens.

Daugumoje kitų Europos valstybių viešajam vandens tiekimui naudojamas paviršinis – upių arba ežerų - vanduo. Lietuvoje geriamasis vanduo – vienas geriausių Europoje, nes yra požeminis, gerai apsaugotas nuo aplinkos teršalų. Panašios kokybės vandeniu Europoje gali džiaugtis tik Austrijos ir Danijos gyventojai. Lietuvoje daugeliu atvejų viešai tiekiamas geriamasis vanduo yra saugus ir kokybiškas, tačiau kelia susirūpinimą šachtinių šulinių vandens sauga ir kokybė. Individualiai geriamuoju vandeniu apsirūpina apie 20 proc. Lietuvosgyventojų. Rietavo savivaldybėje - apie 50 procentų. Dažniausiai jie naudoja grunto vandenį iš šachtinių šulinių ir negilių gręžinių, tačiau toks vanduo ne visuomet saugu vartoti. Kaimo bendruomenės, kurios apsirūpina geriamuoju vandeniu iš kaimuose esančių gręžinių, turėtų susirūpinti jo sauga ir kokybe., nes dažnai neatlieka jokių vandens tyrimų, apleisti vandens gręžiniai, apleistos, neprižiūrimos vandenviečių sanitarinės zonos.

Vandens tiekėjų ir vartotojų atsakomybės ribas nustato Geriamojo vandens įstatymas: tiekėjas atsako už viešai tiekiamo geriamojo vandens saugą ir kokybę iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausantį vidaus vandentiekį, o vartotojas – už vidaus vandentiekį. Individualiai geriamuoju vandeniu apsirūpinantys gyventojai patys turi saugoti savo vandens šaltinius.

Rietavo savivaldybėje yra registruoti 6 geriamojo vandens tiekėjai, vienas didžiausių - UAB „Rietavo komunalinis ūkis“, kuris geriamojo vandens saugą ir kokybę užtikrina 15 vandenviečių. Penkios kaimo bendruomenės geriamuoju vandeniu apsirūpina iš kaimuose esančių gręžinių. Jeigu UAB „Rietavo komunalinis ūkis“, įvykdęs geriamojo vandens gerinimo programas, gyventojams tiekia saugų ir kokybišką vandenį, tai kaimo bendruomenių vartojamame vandenyje daug geležies, mangano, amonio. Šios medžiagos nekelia tiesioginės grėsmės vartotojų sveikatai, tačiau pablogina geriamojo vandens juslines savybes. Vandens kokybė nukenčia ir dėl mažo vandens tekėjimo greičio, netolygumo ir pasenusių vandentiekio tinklų.

Vandens skonis ir išvaizda dažnai yra apgaulinga. Pavyzdžiui rusvos spalvos nemaloniai kvepiantis vanduo gali būti saugus, o skaidrus ir labai skanus vanduo dėl padidinto nitratų kiekio gali būti pavojingas sveikatai. Ar vanduo saugus ir tinkamas vartoti, galima įsitikinti tik jį ištyrus laboratorijoje.

Vandeniui spalvą, skonį ar kvapą suteikia jame ištirpusios įvairios priemaišos - pavyzdžiui, didelis geležies kiekis gali vandenį nudažyti rusvai ruda spalva, manganas suteikia juodą, dumbliai suteikia melsvą ar žalsvą atspalvį. Specifinį supuvusio kiaušinio kvapą vanduo įgauna, kai jame gausu vandenilio sulfito arba sieros vandenilio, chloras suteikia medicininių preparatų kvapą, geležies, mangano druskos vandeniui suteikia rašalo prieskonį.

UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ vykdo periodinę viešai tiekiamo geriamojo vandens priežiūrą visose vandenvietėse, tyrimus atlieka atestuotoje laboratorijoje pagal su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Rietavo valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba suderintą programinės priežiūros planą.

Teisės aktai įpareigoja tiekėją viešai pranešti vartotojams apie geriamojo vandens kokybę, tačiau nenumatyta, kaip tai padaryti. Dažniausiai apie geriamojo vandens tyrimų rezultatus galima sužinoti vandens tiekėjų internetinėse svetainėse, spaudoje. Rietavo savivaldybės gyventojai geriamojo vandens tiekėjo UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ informaciją vartotojams apie tiekiamo geriamojo vandens kokybę gali rasti interneto svetainėjehttp://www.rietkom.lt.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos šachtinių šulinių geriamojo vandens saugos patikrinimų, vykdytų 2010-2012 m., duomenimis, Rietavo savivaldybėje pusė patikrintų šulinių vanduo neatitiko reikalavimų. Atlikus tyrimus nustatyta mikrobinė tarša, padidėjęs amonio kiekis. Ypač nerimą kelia, kai nustatomos žarninės lazdelės ir žarniniai enterokokai. Tokį vandenį būtina vartoti virintą arba naudoti viešai tiekiamą ar fasuotą geriamąjį vandenį. Rekomenduojama nustatyti ir pašalinti taršos šaltinius. Tikėtinos priežastys – vandens užteršimas nuo šulinių aplinkos (pvz., trąšų, mėšlo, pūvančių gyvūninės kilmės ar augalinių liekanų laikymas netoliese, netinkamai įrengta, prižiūrima nuotekų sistema ir kt.). Nustačius priežastis, būtina taikyti atitinkamas koregavimo priemones: pašalinti taršos šaltinius, šulinius išvalyti ir dezinfekuoti, įrengti vandens filtrus. Šachtinių šulinių geriamasis vanduo turi būti skaidrus, neturėti pašalinio kvapo ar skonio, todėl rekomenduojama ne rečiau kaip kartą per metus (geriau 2 k. – pavasarį ir rudenį) vandenį ištirti. Papildomai tyrimus būtina atlikti ir pastebėjus, kad pasikeitė geriamojo vandens skonis, kvapas ar spalva.

Rietavo savivaldybės gyventojai, norintys ištirti individualiai naudojamo vandens saugos ir kokybės rodiklius, tai gali padaryti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos Telšių teritoriniame skyriuje (Telšių r. sav., Paežerės k., Luokės g. 99, tel. (8 444) 78 717) ir Klaipėdos teritoriniame skyriuje (Kretingos g. 62, Klaipėda, tel. (8 46) 35 12 49 ).

Informaciją parengė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Rietavo valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba