Jaunuoliai aplankė Telšių miestą, Ilgės, Germanto ežerų apylinkes. Kelionės į tikslą metu jaunuoliai kalbėjosi įvairiomis temomis, atliko užduotis užrištomis akimis, tylomis ir pan. Po kiekvienos užduoties grupė stodavo ratu ir aptardavo, ką jautė, sužinojo, patyrė, suprato. Nepavykus užduoties įveikti, tekdavo ją kartoti iš naujo. Buvo ir tokių, kurie, pavargę žygiuoti karštyje, nutarė pasigauti pakeleivingą mašiną ir taip iš Telšių sugrįžti į Džiuginėnus. Vaikinams nepasisekė dvigubai: ne tik nepagavo mašinos, bet ir teko gaminti vakarienę visiems stovyklautojams. Nesėkmė virto tikru pasididžiavimu – vaikinai nė nebandė išsisukti nuo jiems patikėtos užduoties. Griebėsi darbo ir, draugiškai padedant kitiems stovyklos nariams, ant laužo pagamino aplodismentų vertą vakarienę.

Tiek mieste, tiek miške jaunuoliai pasidalijo į dar mažesnes grupes. Kartu reikėjo atlikti pačias įvairiausias su grupės formavimu, aplinkos, gamtos, žmonių, istorijos pažinimu susijusias linksmas ir rimtas užduotis. Grupės buvo išradingos ir pateikė tikrus įrašytus ar nufotografuotus veiklos įrodymus: basų kojų šokiai ir selfiai su vabaliukais, kurių kiekvienas turi savo vardą, laukia jūsų dėmesio.

Žinoma, daugiausiai emocijų sukėlė patirtinės aukščio užduotys: išbalę veidai, drebančios iš baimės kojos ir rankos, ir krūtinę užliejanti džiaugsmo ir pasididžiavimo banga įveikus užduotį. Tai ilgam įstrigs atmintyje. Įdomiausia tai, kad šitose užduotyse svarbiausia ne tik įveikti savo baimę, bet ir mokytis pasitikėti kitu, prisiimti atsakomybę už tai, kad tavo draugas būtų saugus. Tai išties didelės koncentracijos reikalaujančios užduotys.

Jaunimo laukė ir daugiau veiklų: tinklinis, maudynės, pačių sugalvoti žaidimai, tačiau bene labiausiai jauni žmonės džiaugėsi galėdami būti vieni su kitais ir atrasti naujų pažinčių. Sužinojome, kad kai kurie slapti šurmuliai ir suokalbiai nutilo tik ryte. Stovyklos vadovus džiugino, kad jauniems žmonėms susirinkus į vieną vietą, Kuršėnai, Rietavas ir Telšiai dingo šviesos greičiu, liko tik noras bendrauti.

Stovykla truko tik dvi dienas, tačiau grįžome pavargę ir nutilę, viduje kiekvienas su patirtais įspūdžiais, pamokomis, supratimais ir gal dar su naujais pasižadėjimais sau, nes kažkaip šviesu ir gera buvo tas dvi dienas ir vieną naktį Džiuginėnuose.

Rugpjūčio mėnesį jungtinę stovyklą jaunimui planuojame organizuoti Tverų apylinkėse.

Alma RIEBŽDAITĖ

Rietavo atviro jaunimo centro darbuotoja