Artėjant pavasariui ir šylant orui vis didesnę grėsmę kelia plonėjantis ledas. Kol  neįvyko skaudžių nelaimių, Plungės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba  prašo gyventojų, ypač poledinės žūklės mėgėjų, nerizikuoti gyvybe ir nelipti ant netvirto ir pavojingo ledo, būti atsargiems prie vandens telkinių. Ugniagesiai skelbia, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad išsilaikytų grupę žmonių, storis turi būti ne mažesnis kaip 12 centimetrų. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas - netvirtas.

Prasidėjęs atlydys silpnina ant vandens telkinių užsitraukusį ledą, kuris suskilti po kojomis gali labai netikėtai. Lipant ant ledo būtina įsitikinti, ar jo storis tinkamas, ar nėra įtrūkimų. Dažniausiai trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat - arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, kyla šaltiniai. Jeigu jau lipate ant ledo, apsidairykite, ar nėra pramintų takelių. Jeigu toks yra,  patartina eiti juo, nes tai - jau išbandytas kelias. Gelbėjimo virvę patartina turėti kiekvienam pasirengusiam eiti ledu, žvejoti ar pramogauti, reikalui esant gali pasitarnauti drabužiai, šalikai, diržai ir kt. Einant ledu ir jam pradėjus traškėti ar linkti, lūžimo galite išvengti padidinę atramos plotą, todėl atsiremkite į ledą rankomis ir šliaužkite link kranto. Jeigu esate su slidėmis, atsisekite slidžių tvirtinimus, kad, esant reikalui, jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas - lazdas galėsite greitai numesti. Kai ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis.

Įvykus nelaimei ir atsidūrus po ledu, svarbiausia nepasiduoti panikai ir neprarasti savitvardos. Ant ledo ropškitės į tą  pusę, iš kurios atėjote, o rankas ištieskite į šalis, kad padidėtų atramos taškas. Stenkitės krūtine užšliaužti ant ledo ir tik po to kelti kojas iš vandens. Jokiu būdu iš karto nesistokite o ridenkitės kuo toliau nuo eketės. Praėjus pavojui ir atsidūrus ant kranto bėkite į šiltą vietą.

Pamačius skęstantį žmogų, pirmiausia reikia nedelsiant kviesti gelbėjimo tarnybą. Negalima pulti gelbėti skęstančiojo bėgant prie eketės ir paduodant jam ranką, nes tokiu atveju pats gelbėtojas greičiausiai atsidurs po vandeniu. Ledas išlaiko žmogų tik 3-4 m nuo eketės, todėl būtina gelbėti tik pasitelkus papildomas priemones - virves, lazdas, diržus. Ištraukus žmogų iš eketės būtina kuo greičiau šliaužti link kranto ir pasirūpinti sausais rūbais, šiltu gėrimu.