| Kiaurą dieną kimšę pilvuosna gardžių blynų kalnus, pavakariais rietaviškiai skubėjo į Laisvės aikštę, kur jų jau laukė graži lyg nuotaka Užgavėnių Morė (gaila, kad tokia gražuolė vėliau pelenais pavirto). |
Aikštėje šurmuliavo marga minia. Buvo čia ir amžini priešai Lašininis su Kanapiniu, ir giltinė su dalgiu ant peties, velniai, čigonai, daktarai, lyg į grožio konkursą atskubėjo eikli kumelaitė, iš Žemaitijos kolegijos atskriejo aitvaras. Žodžiu, buvo tiek visko, kad akys raibo, o kai visi ėmė save pristatinėti, šokti ir dainuoti, linksmumu užkrėtė ir žiūrovus. Kanapinis, žinoma, nugalėjo Lašininį (beje, šis labiau patiko miško kipšams, kurie iš pelkės šiuolaikiškai – automobiliu Rietavan atriedėjo). Linksmybės liejos per kraštus netgi tada, kai liepsnos džiūgaudamos gelsvai raudona skraiste apgaubė drūtą Morės kūną...
|