Sako, kad ką Dievas myli, tam ir drėbteli. Matyt, rietaviškiai tikrai pono Dievo mylimi, nes kasmet vykstančias Mykolines nepagaili gero oro.  Iš šiemet Rietavo parke šurmuliuojant šventei nuotaikos oras nesugadino. Tiesa, saulė žeme nesiritinėjo, bet ir lietus nepliaupė.

Vos ne miesto centre girdimi smagios muzikos garsai visus traukė  pasidairyti, kuo šįkart Mykolinės pradžiugins. Vieni skubėjo mugėje kokį krepšį rudens gėrybėms, molio puodynę ar švilpynę anūkui nusipirkti, kiti pramogų dairėsi ar prie muzikantų ir šokėjų stabtelėję smagiai kojom į taktą trypė. Vaikams labiausiai patiko policijos ginklus apžiūrinėti ar su jų „šunimi“ Amsiu bendrauti. Vyresnieji galėjo tire pašaudyti sako akių taiklumą išbandyti. Žodžiu ir pramogų, ir gardumynų (netgi – kiekvienam pagal skonį) visiems užteko, tad susiraukusių ir kitiems nuotaiką gadinančių šventėj tikrai nebuvo.  Prisiragavę skanumynų seniūnijų kiemeliuose, visi traukė link tveriškių, kurie kasmet keptu avinu šventės svečių skrandžius pamalonindavo. Deja, šiemet teko koše tenkintis, bet ir ji, sako, gardi buvusi. Daugelis ir savo krepšin pyrago, sūrio, medaus ar net gražuolių raudonviršių krovė, Žinoma, nepamiršdami užsimokėti.

Na, o kai pilvas iš alkio neurzgia, galima ir akims peno rasti. Bene didžiausias pulkas žmonių būriavosi prie užtvaro, kur vyko žemaitukų veislės žirgų konkūro varžybos kunigaikščių Oginskių taurei laimėti. Čia galėjai sutikti ne tik rietaviškių, bet ir seimūnų, ir Rietavo kraštiečių klubo narių, tądien kaip tik į Rietavą iš visų Lietuvos pašalių suvažiavusių.

Pasismaginus, apsipirkus ir prisivalgius atėjo svarbiausia šventės akimirka – gražiausiai tvarkomų sodybų šeimininkų ir „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojų apdovanojimai. Jais

šventė, be abejo, nesibaigė. Ir jauni, ir seni, negailėdami karštų plojimų,  klausėsi Gyčio Paškevičiaus ir Manto atliekamų dainų. Vakare jaunimas dar buvo pamalonintas diskoteka.