Vasara – puikus laikas iškylauti miškuose, ilsėtis paplūdimiuose prie upių ir ežerų. Mūsų krašte erkės labai aktyvios, kadangi joms čia geros sąlygos veistis: daug lapuočių, pakankamai drėgna ir užtektinai graužikų, kurie sudaro sąlygas erkėms kartą per metus pasimaitinti.
Stebint sergamumą pagal apskrities rajonus, daugiausia Laimo ligų registruojama Telšių rajono savivaldybėje. 2015 metų Laimo ligos sergamumo rodiklis rajone atvejų sk./10000 gyv. – 11,8, gerokai aukštesnis negu Telšių apskrities – 7,65. Telšių rajone kasmet užregistruojama virš 60 Laimo ligos atvejų. Šiais metais šiai dienai Telšių rajono savivaldybėje registruoti 6 Laimo ligos atvejai. Susirgusių gyventojų apklausos duomenimis, manoma, kad sirgę asmenys Laimo liga užsikrėtė ne tik miške, bet ir gyvenamoje aplinkoje, būdami gamtoje. Epidemiologinio tyrimo duomenimis, šiais metais sirgę Laimo liga pastebėjo įsisiurbusią erkę savo gyvenamojoje aplinkoje – sodų bendrijoje „Putinas“, Paežerės k., Viešvienų sen., Mižikų k., Luokės sen.
Plungės rajone kasmet registruojama Laimo ligos atvejų: 2013 m. – 32; 2014 m. – 19; 2015 m. – 41 atvejis. Plungės rajono sergamumo rodiklio koeficientas 2015 m padidėjo 54,9 proc., lyginant su 2014 m. Šiais metais iki šiol Plungės rajone registruoti 7 Laimo ligos atvejai. Epidemiologinio tyrimo duomenimis šiais metais sirgę Laimo liga pastebėjo įsisiurbusią erkę savo gyvenamojoje aplinkoje – Kadaičių k. Šateikių sen., Varkalių k., Vieštovienų k. Nausodžio sen., Kantaučių k. Žlibinų sen., Zabielų k., Platelių sen.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento specialistai, siekdami išsiaiškinti užkrėstų Laimo borelijomis erkių paplitimą Telšių r., gegužės mėnesį laboratoriškai ištyrė 17 erkių. Erkių mėginiai buvo atrinkti prie Ilgio ežero (Ryškėnų sen., Užgirių k., Telšių r.) ir pristatyti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad 5,8 proc. erkių buvo užkrėstos Borrelia burgdorferi. s. l.
Taip pat laboratoriškai ištirta 19 erkių iš Lopaičių piliakalnio (Lopaičių k., Rietavo sav.) ir 5,2 proc. atrinktų erkių buvo užkrėstos Borrelia burgdorferi. s. l., Varkalių piliakalnyje (Varkalių k., Nausodžio sen., Plungės r. ) ištyrus 14 erkių – 14,2 proc. užkrėstos Borrelia burgdorferi. s. l., o Gandingos piliakalnyje iš 14 erkių 28,5 proc. buvo užsikrėtusių.
Specialistai primena, kad žmogus Laimo liga užsikrečia įkandus infekuotai erkei. Laimo boreliozė yra sisteminė liga, pažeidžianti odą, centrinę – periferinę nervų sistemą, atramos judėjimo aparatą, širdį, akis ir kt. organus. Erkės įkandimo metu borelijos patenka į odą, po to į kraują ir išplinta po visą organizmą. Užsikrėtus Laimo liga, erkės įkandimo vietoje – odoje atsiranda raudona dėmė, galinti keisti savo dydį ir formą. Vėliau ligonis skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu, o vėlyvu ligos periodu pažeidžiama centrinė nervų sistema. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu ir kt. Atsiradus šių ligų požymiams reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Skiepų nuo Laimo ligos nėra. Laimo liga gydoma antibiotikais. Persirgus imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai, todėl specialistai ragina būti atidiems vaikščiojant po parkus, miškus ar sodus.
Labai svarbios individualios apsaugos priemonės:
- Ø Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius, o aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.
- Ø Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno.
- Ø Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
- Ø Taip pat patariama naudoti repelentus (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties ir nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.
Reikėtų nepamiršti ir erkių gausą mažinančių priemonių: tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra – žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys prie vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, išplatinami.
Rima RAZGUVIENĖ
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja |