Šio projekto tikslas – paskatinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Norvegijos jaunimo. Šio proceso metu jaunuoliai mokėsi, kaip naudoti demokratijos priemones sprendžiant savo problemas ir siekiant savo tikslų.
Pirmas jaunuolių susitikimas vyko šių metų sausio mėnesį Rietave. Visą savaitę jie bendravo, diskutavo apie demokratiją, žaidė vaidmenų žaidimus „tapdami“ politikais, keliavo ir kitaip turiningai leido laiką. Tarp visų organizacijų užsimezgė nuoširdi draugystė, todėl išsiskyrimo dieną buvo išlieta ne viena ašara...
Antro susitikimo buvo laukiama su dideliu nekantrumu. Po penkis jaunuolius iš kiekvienos organizacijos su lydinčiu vadovu šįkart keliavo į Nordkeipą, šiauriausią Europos kampelį. Dalyvauti projekto dalyvių atrankoje buvo galima visiems jauniems rietaviškiams. Šį kartą Rietavui
atstovauti pasisekė penkiems jaunuoliams, kurie pasidalino savo kelionės ir projekto įspūdžiais.
- Kokia tavo manymu projekto nauda ir kam apskritai reikalingi tokie projektai (jaunimo mainai, demokratiškumo projektai, tarptautinė savanorystė)?
Goda Štarolytė: „Mano manymu, tokie projektai jaunam žmogui padeda pažinti ir atrasti save. Galbūt nugalėti kompleksus, kalbos „barjerą“. Svarbus viešas kalbėjimas, nuomonės ir idėjų reiškimas. Taip pat jie suteikia galimybę susirasti naujų draugų, pažinti kitas šalis, jų kultūrą.“
- Ar pasikeitė tavo požiūris į demokratiją ir demokratiškumą ir kaip?
Jurgis Lečas: „Mano požiūris į demokratiškumą tikrai pasikeitė. Projekto pradžioje tai buvo kažkoks politinis šlamštas, bet įsibėgėjus projektui ir po jo, aš gerokai pakeičiau savo nuomonę, kadangi demokratiją galima pritaikyti ir kasdieniniame gyvenime. Siūlyčiau net neabejojant dalyvauti tokiuose projektuose, kadangi tai - nuostabi proga ne tik įgyti praktinių žinių, bet ir pakeliauti, pamatyti tai, ką ne kiekvienas pamato. Po projekto padariau tik vieną išvadą, tiksliau, ją tik pagrindžiau. Fotoaparatu neįmanoma įamžinti to vaizdo, kurį matai akimis. Ypač kada vaizdai – pasakiški.“
- Ką galėtum pasakyti apie Norvegijos žmones, ypač jaunimą?
Monika Jonušaitė: „Norvegijos žmonės - kol kas vieni iš šilčiausių mano sutiktų. Ko gero, dėl savo stabilios ekonominės padėties, jie neturi tiek daug rūpesčių, todėl lengvai dalija šypsenas visiems praeiviams, nepaisant jų tautybės, odos spalvos ar amžiaus. Jaunimas labai tolerantiškas. Gaila, teko pastebėti, kad jų aktyvumui labai didelę įtaką daro naujausios technologijos. Vis dažniau jie renkasi bendravimą virtualiose erdvėse, o ne „gyvus“ pokalbius.“
- Papasakok apie Norvegiją. Kas paliko didžiausią įspūdį? Nustebino?
Kamilė Andriuškaitė: „Kiekvieno žmogaus kelionės tikslai būna įvairūs, o man labiausiai patinka atitrūkti nuo kasdienybės ir pajusti laisvės skonį. Visa tai buvo įgyvendinta šioje kelionėje į trolių šalį. Įspūdžiai nenusakomi: susipažinau su šalimi, apie kurią beveik nieko nežinojau, skridau lėktuvu, pėsčiomis kopėme į aukščiausius kalnus, plaukiojome laiveliu ir plonais vingiuotais keleliais važiavome autobusu, turėjau galimybę aplankyti lankomiausias vietas, ir visa tai - tik per 7 dienas. Šalis nepaprastai graži, įspūdingo gamtovaizdžio, išvagota ledynų, fiordų ir kalnų.“
- Ką pasakytum savo bendraamžiams, norintiems dalyvauti panašiuose projektuose?
Ignas Rėkašius: „Nedvejoti. Nelaukti, kol kas nors pasiūlys ar pakvies. Imtis iniciatyvos, neabejoti savo jėgomis. Nėra nieko neįveikiamo (net ir bendravimas skirtingomis kalbomis)! Tai -neįkainojama pažintis su pasauliu. Tokios galimybės pasitaiko ne kiekvieną dieną, tad praleisti pro akis tokių šansų nevalia.”
Virginija ŠLEPAVIČIŪTĖ

Rietavo atviras jaunimo centro
direktorė