Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, šiuo metu chroniškai neprivalgo apie 870 mln. planetos gyventojų, kas ketvirtas vaikas pasaulyje (daugiau kaip 165 mln.) gauna nepakankamai maisto organizmui vystytis.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, netinkama mityba ir padidėjusi tarša yra didėjančio žmonių mirtingumo priežastis. Mirtingumas, sergamumas ir neįgalumas, susiję su neužkrečiamomis ligomis (pvz., širdies ir kraujagyslių, diabetu ir pan.), Europoje sudaro apie 60 %proc. mirčių ir apie 47 proc. bendro sergamumo. Prognozuojama, kad šie skaičiai iki 2020 metų gali pasiekti 73 proc. ir 60 proc.

Nors Vakarų šalyse žmonės iš bado nemiršta, skurdas ir prasta mityba tebėra opi pasiturinčių visuomenių problema. Dėl didėjančios socialinės nelygybės ir augančių maisto kainų dalis visuomenės nepajėgia pilnavertiškai maitintis, dėl to kenčia jų ir jų šeimos narių sveikata, darbingumas, visuomenėje auga socialinė įtampa.

Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena penktadalis šalies gyventojų. Dažniausiai skursta vienos vaikus auginančios moterys, bedarbiai, gausios šeimos, kaimo vietovių gyventojai. Nerimą kelia ir tai, kad skursta kas dešimta tradicinė šeima, kurioje vaikus auginantys abu suaugę dirba.

Pastaraisiais dešimtmečiais Europos valstybėse atliktų tyrimų duomenys rodo blogėjančią gyventojų mitybos būklę. Šiandien europiečiai kalorijų gauna per daug, o juda per mažai. Daugėja turinčių antsvorio ir nutukusių vaikų

Kita vis aštriau akcentuojama problema - neracionalus maisto išteklių naudojimas. Išsivysčiusiose šalyse vis daugiau maisto sugadinama ar išmetama.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama beveik 600 tūkst. tonų maisto atliekų (vienam šalies gyventojui tenka 171 kg išmetamo maisto, ES vidurkis – 179 kg). Lietuvoje dar nuo 2002 metų veikia maisto produktų labdaros tvarka, pagal kurią labdarai gali būti perduodami negreitai gendantys produktai – kava, arbata, prieskoniai, malybos produktai, duona ir jos gaminiai, kakavos, šokolado, cukraus konditerijos gaminiai, mineralinis vanduo, gaivieji gėrimai ir kt. Reikėtų paminėti, kad įmonėms draudžiama perduoti produktus su gedimo požymiais, supelijusius, pažeistus kenkėjų ar kitaip paveiktus.

Europos Komisija ragina visus gyventojus mažinti maisto atliekas ir siūlo pasinaudoti parengtomis rekomendacijomis:

1. Susiplanuokite, ką pirksite. Sudarykite savaitės meniu. Patikrinkite šaldytuve ir spintelėse, kokių reikalingų produktų jau turite, tada užsirašykite tik tai, ko dar reikia nusipirkti. Sąrašą pasiimkite į parduotuvę ir pirkite tik tai, kas jame nurodyta. Nesusigundykite nuolaidomis ir neikite į parduotuvę alkani, nes prisipirksite nereikalingų dalykų. Rinkitės nesupakuotus vaisius ir daržoves, kad galėtumėte jų nusipirkti tiksliai tiek, kiek reikia.

2. Patikrinkite suvartojimo datas. Jeigu manote, kad nespėsite suvalgyti maisto produkto, kurį reikia greitai suvartoti, paieškokite produkto, kurį reikia suvartoti per ilgesnį laiką, arba tiesiog pirkite jį tą dieną, kai jo reikia. Nemaišykite dviejų formuluočių: „suvartoti iki“ reiškia, kad maisto produktą saugu vartoti iki nurodytos dienos (pvz., mėsą ir žuvį); „geriausia suvartoti iki“ reiškia, kad iki nurodytos datos produktas yra tinkamos kokybės, bet vėliau tokį produktą vartoti vis dar saugu.

3. Apskaičiuokite savo išlaidas. Švaistydami maistą švaistote ir pinigus.

4. Pasirūpinkite šaldytuvu. Patikrinkite, ar jūsų šaldytuvas sandarus ir jame nustatyta tinkama temperatūra. Kad maistas kuo ilgiau išliktų šviežias, jį reikia laikyti 1–5°C temperatūroje.

5. Maistą laikykite taip, kaip nurodyta ant pakuočių.

6. Kaitaliokite tvarką. Kai nusiperkate naujų maisto produktų, dėkite juos į šaldytuvo ir spintelių lentynų galą, o anksčiau turėtus produktus laikykite priekyje, kad maistas neužsiliktų ir nepasentų.

7. Maistą tiekite mažomis porcijomis, o kas norės, galės pabaigęs įsidėti daugiau.

8. Suvartokite likučius. Neišmeskite maisto likučių. Juos galite suvartoti kitą dieną pietums ar vakarienei arba užšaldyti ir suvartoti kitą kartą. Iš tik pradėjusių minkštėti vaisių galite pasidaryti tirštą kokteilį ar išsikepti pyragą, o iš pradedančių vysti daržovių – išsivirti sriubą.

9. Užšaldykite maistą, jeigu suvalgote tik mažą jo dalį, pavyzdžiui, duoną – po to keletą riekelių galėsite iš šaldiklio išsiimti prieš porą valandų. Taip pat užšaldykite nesuvalgytą pagamintą maistą, kuris pravers vakarais, kai būsite per daug pavargę suktis virtuvėje.

10. Panaudokite atliekas kompostui. Tam tikras kiekis maisto atliekų neišvengiamas, tai kodėl nepaskyrus atskiros šiukšlių dėžės vaisių ir daržovių žievelėms? Po kelių mėnesių turėsite vertingo komposto augalams. Pagaminto maisto atliekas sutvarkysite virtuviniu komposto gamybos prietaisu. Tiesiog sudėkite į jį atliekas, padenkite jas specialių mikrobų sluoksniu ir palikite fermentuotis. Gautą kompostą galima panaudoti augalams namuose ir sode.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

Rietavo Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos informacija