|
Taip pavadintoje Rietave vykusioje konferencijoje diskutuota dėl regiono kultūrinės, socialinės, ekonominės ir ekologinės plėtros ateities. Nuo kunigaikščių Oginskių laikų su trumpom pertraukom Rietave veikė žemės ūkio mokykla, technikumas, aukštesnioji mokykla, Žemaitijos kolegija, kuri dėl įvairių priežasčių uždaryta. Matant tuometinį centrinės valdžios požiūrį į regioninę mokyklą ir nepakankamą finansavimą, aišku, kad taip ir turėjo įvykti. Uždarius Žemaitijos kolegiją, kurios parengti specialistai vertinami visoje Lietuvoje, teritorija nuo Mažeikių iki Tauragės (o gal ir plačiau) liko be jokios aukštesniosios mokyklos.
|
Šiuo metu čia veikia Plungės technologijų ir verslo mokyklos filialas, tačiau jeigu ir jo neliks, situacija dar pablogės. Jaunimas išvyks mokytis kitur ir, suprantama, atgal nebesugrįš. Jeigu sudarytume sąlygas jauniems žmonėms čia mokytis verslui reikalingų specialybių, būtų nauda visiems. Konferencijos tikslas labai kilnus – sugrąžinti Rietavui ir visam regionui žemės ūkio mokyklą, tačiau ar tai ne utopija?
Konferencijos moderatorius Gintautas Kniukšta, pasidalijęs prisiminimais apie Rietave baigtus žemės ūkio mokslus, į tribūną pakvietė Rietavo savivaldybės merą Antaną Černeckį. Pasveikinęs susirinkusiuosius, meras pakvietė pažiūrėti trumpą filmuką apie Rietavą ir galimybę čia kurtis verslui.
Po mero kalbėjo buvę šios mokslo įstaigos vadovai Jonas Jagminas ir Jonas Eugenijus Bačinskas. Kadangi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys negalėjo atvykti,pranešimą „Baltoji knyga: nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos ateities prioritetai“ skaitė žemės ūkio viceministras Darius Liutikas. Pasak jo, pirmiausia reikia grąžinti jaunimą į kaimą, kurio gyvybingumas ir yra vienas iš keturių Baltojoje knygoje skelbiamų ateities tikslų. „Baltoji knyga – tai vizija iki 2030-ųjų metų, kokia kryptimi norime eiti. Joje pateikiami ne tik iššūkiai, bet ir sprendimo būdai, kurie aktualūs šiandieniniam kaimui ir žemės ūkiui. Akivaizdu, kad gerėjant gyvenimo kokybei didės ir kaimo gyventojų skaičius“, – sakė D. Liutikas. LR Seimo narys Andriejus Stančikas sukritikavo šią knygą ir joje skelbiamas idėjas ir sakė, kad gražių „lozungų“ negana, reikia rimtais darbais įrodyti savo tiesas.
Patirtimi pasidalijo viešnia iš Švedijos Karlshamno miesto – Technologijų ir mokslo parko projekto vadovė Marie Bjorck.
Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktorius Audrius Misiūnas skaitė pranešimą „Profesinis mokymas Rietave: istoriniai ir perspektyviniai aspektai“. Jis sakė, kad profesinis mokymas Rietave yra galimas, tačiau pastatų yra gerokai per daug.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Liutauras Valickas kalbėjo apie galimybes Rietave veikti savarankiškai profesinei mokyklai. Jo manymu, kad išsilaikytų mokymosi skyrius, reikia nors 200 mokinių, o šiandien Rietave esančiame filiale mokosi tik 83. Taigi galimybės Rietave turėti savarankišką mokyklą nėra.
Po visų pasisakymų priimta konferencijos rezoliucija.
|