Suintrigavo ne pati šventės pradžia su tradiciniu M. K. Oginskio polonezu, o scenon lyg burtininko lazdele perkeltas Oginskių parko kampelis su suoliuku ir žibintu. Kaip ir reikėjo tikėtis, žibintas tuoj užgeso, tad popietės vedėjai Birutei Gedminaitei teko ieškoti darbininkų, nes kokia gi šventė, jeigu aplink tamsu. Darbininkai buvo ne iš kelmo spirti – vienas tuoj ėmėsi darbo, o kitas pasirodė besantis tikras melomanas ir, sužinojęs, kad scenoje pasirodys jo numylėta dainininkė, slapčia jai rožę paliko...

Improvizuotan parko kampelin užsuko ir muzikantai iš Čikagos, ir keturios damos, sugebančios vienu instrumentu skambinti, iš kažkur atsirado dėdulė, panoręs žirgų nusipirkti.

Žodžiu, tądien baltuose rūmuose ant tvenkinio kranto  netrūko nieko. Ir sveikintojų buvo. Pirmiausia, kaip ir pridera padoriuose namuose, svečius profesinės šventės proga pasveikino Savivaldybės šeimininkas – meras Antanas Černeckis, palinkėjęs kūrybinės ugnelės, energijos, sveikatos ir savo šviesa uždegti aplinkinius.  Sveikinimo žodį tarė Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, docentas Romas Matulis, priminęs, kad „kultūra – tai mes visi, o pagrindinis visa ko variklis – kultūros  ir meno žmonės, sukuriantys neįkainojamas vertybes, leidžiančias mums visiems gyventi.“ Šeimininkus sveikino telšiškiai, Rietavo kultūros centro direktorei Birutei Gedminaitei įteikę ne tik skanumynų, bet ir didžiulį molinį „bliūdą“ – kad drauge su savo kolektyvu galėtų drauge žemaitiškų kleckų užkirsti. Mažeikiškių komanda scenon žengė su muzika ir dovanomis, o plungiškių – su žemaitiškomis dainomis.

Skolingi neliko ir šeimininkai – padėkomis už nuoširdų darbą svečius apdovanojo Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto  skyriaus vedėja Lidija Rėkašienė ir jos pavaduotoja kultūrai Jolanta Bertauskienė.