Balandžio 25-ąją Rietavo socialinių paslaugų centre vyko tarpinstitucinis pasitarimas dėl pagalbos šeimoms, besilaukiančioms vaiko, kurį organizavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Rietavo savivaldybėje. Pasitarime dalyvavo Rietavo savivaldybės administracijos, seniūnijų, sveikatos priežiūros įstaigų, Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuro atstovai, Rietavo socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis.

Pasitarimo metu aptarta, kokius įrankius turi atvejo vadybininkai, norėdami įvertinti nėščiajai ir šeimai kylančias socialines rizikas, kokia pagalba gali būti suteikta moterims, stokojančioms žinių apie nėštumą, gimdymą, vaiko priežiūrą pirmaisiais metais, informuota, kaip bendradarbiaujama su kitomis savivaldybėmis, siekiant suteikti pagalbą nėščiosioms, kurios dažnai keičia gyvenamąją vietą. Baigiant pasitarimą buvo nuspręsta, kad kilus įtarimui, jog šeima, kuri laukiasi kūdikio, patiria sunkumų, informaciją būtina perduoti Rietavo socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkams, kurie, surinkę informaciją iš įvairių įstaigų, įvertins, ar šeima patiria socialinę riziką ir kokia pagalba reikalinga. Seniūnijų atstovai įpareigoti išgirsta informacija pasidalyti su seniūnaičiais ir aktyvesniais bendruomenės nariais.

Socialinės rizikos veiksniai, kurie rodo, kad nėščiajai reikalinga pagalba (juos pastebėję asmenys, įstaigų ir institucijų darbuotojai prašomi informuoti Rietavo socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkus tel. 8 673 64 811 ir 8 608 28 348):

Periodiškai kartojasi situacijos, kai nėščioji nesilanko pas nėštumą prižiūrintį gydytoją arba ignoruoja jo teikiamas rekomendacijas.

Vengia kreiptis į specialistus, slepia savo būklę, ignoruoja poreikį stebėti nėštumo eigą.

Gydytojas keičiamas dėl subjektyvių priežasčių.

Nėščioji turi vidutinę ar sunkią fizinę arba vidutinę psichinę ar proto negalią. Nėštumo metu išgyvena ūmų ar ilgalaikį stresą.

Nėščioji neįgali ar sunkios sveikatos būklės.

Nėščioji turi elgesio ir emocijų sutrikimų.

Nuolat kyla problemų dėl konfliktų, negalios, įgūdžių stokos.

Nėščioji turi žalingų įpročių. Nėštumo metu ji epizodiškai rūko, vartoja alkoholį.

Nėščioji turėjo priklausomybių, yra atkryčio grėsmė.

Šeimos nariai turi priklausomybių.

Nėščiajai būdingas save žalojantis elgesys, depresyvios nuotaikos, mintys apie savižudybę, kita rizikinga elgsena.

Nėščioji tik iš dalies geba rūpintis savo sveikata.

Nėščioji dažnai keičia partnerius, jos seksualinis elgesys rizikingas, keliantis grėsmę jos ir / ar kūdikio sveikatai.

Išplėstinė šeima išsako abejones, ar nėščioji gebės pasirūpinti vaiku.

Išplėstinė šeima atsiriboja nuo pagalbos nėščiajai.

Abu ar vienas iš būsimų tėvų – nepilnametis.

Nėščioji bijo gimdyti ir auginti vaiką. Ji nesuvokia atsakomybės už vaiko auginimą.

Kūdikio tėvo ir nėščiosios santykiai sudėtingi, jie nuolat konfliktuoja, spręsdami santykių problemas manipuliuoja gimdymu.

Kūdikio nelaukiama, nėštumas neplanuotas.

Nėštumas yra seksualinės prievartos pasekmė.

Nėščioji spaudžiama nutraukti nėštumą.

Gyvenamoji aplinka nepastovi, vyrauja smurtinis bendravimas, lankosi daug nepažįstamų žmonių. Joje dažnai kyla konfliktų ar vykdoma nusikalstama veikla.

Nėščioji vaikystėje neturėjo vieno pastovaus suaugusiojo, su kuriuo būtų sukūrusi tvarų ir saugų ryšį.

Nėščioji dažnai kraustosi arba neturi kur gyventi.

Trūksta erdvės, būstas ir aplinka nelabai atitinka nėščiosios poreikius, trūksta drabužių, avalynės ir higienos reikmenų, nevisiškai suruoštas kūdikio kraitelis.

Nėščiajai trūksta žinių, kaip pozityviai, nesmurtiniais būdais auklėti vaiką.

Nėščiosios šeima buvo priskirta rizikos grupei dėl tėvų tėvystės įgūdžių stokos, smurto šeimoje.

Šeimoje yra buvę reikšmingų įvykių, dėl kurių nėščiosios elgesys pasikeitęs, jos reakcijos neadekvačios, ji atsisako spręsti problemas.

Nėščiosios galimybės gauti visas reikiamas paslaugas dėl gyvenamosios vietovės yra ribotos, transporto priemonės ji neturi, viešasis transportas nevažiuoja.

Nėščioji ir jos šeimos nariai – bedarbiai, nesistengia ieškoti darbo, yra nemotyvuoti, nesitvarko dokumentų dėl kitų pajamų.

Nėščiosios darbas specifiškas (pvz., darbas pamaininis, per didelis darbo krūvis), galima neigiama įtaka nėščiajai ar kūdikiui.

Turimos pajamos – atsitiktinės.

Gaunamų pajamų pakanka tik baziniams poreikiams patenkinti.

Nėščiosios (jos šeimos) biudžeto planavimo įgūdžiai nėra pakankami.

Nėščiosios (jos šeimos) bendravimas su kaimynais, vietos bendruomene, draugais nėra artimas, jis galėtų būti stiprinamas per bendras veiklas.

Trūksta motyvacijos dalyvauti bendruomeniniame gyvenime, linkę izoliuotis, galimi nesutarimai, priekabiavimas, diskriminacija.

Nėščioji ir jos šeima nesuvokia pagalbos reikalingumo, atsisako priimti pagalbą.

Nėščioji ne tik neatpažįsta grėsmių, bet ir aktyviai jas neigia.