|
Rugpjūčio 2-5 dienomis Mažeikių rajono, Viekšnių seniūnijos Čekų kaime vyko teatrinė, kūrybinė stovykla „Paradigma“. Stovyklos sumanytoja – Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro mėgėjų trupės „VISAVI“ režisierė Daiva Gedvilienė. Šiemet į šią stovyklą buvo pakviesti ir Rietavo savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo dramos studijos aktoriai su vadove Birute Gedminaite. |
Stovyklos metu jaunimas ne kartą aplankė netoli esantį Viekšnių miestelį, turintį savo neapsakomai įdomią praeitį. Susipažinome su buvusia Teodoro fon Geldnerio vaistine, kurią viekšniškiai ilgą laiką laikė „stebuklinga”. Jaunuolius suintrigavo medžiagos, naudojamos gydymui: vėžių girnelės, vilko mėsa, sibirinio bebro lytiniai organai ir net žmogaus oda. Vaistinės darbuotoja mielai mums aprodė vaistažolių sodą ir paaiškino daugelio jų gydomąsias savybes.
Šis miestelis išskirtinis dar ir todėl, jog buvęs vienas svarbiausių keramikos centrų Žemaitijoje. Puodininkystės amatas jau kelinti metai atgyja Viekšnių Vinco Deniušio meno mokykloje, kurioje rengiamos vasaros edukacinės keramikos stovyklos. Ir mums teko laimė visą tai pamatyti, nes stovyklos organizatorius, mokytojas metodininkas Vitalijus Baltutis pademonstravo mums nenuspėjamą puodų lipdymo techniką. Turėjome galimybę ir patys nusižiesti sau molinį puodą, taip pat buvome pakviesti į „Molio šventę 2012“ ir į stovyklą, vyksiančią kitais metais rugpjūčio mėnesį.
Kitą dieną aplankėme Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Mus sužavėjo didingas gotikos stiliaus pagrindinis altorius, išskaptuotas iš medžio. Ne vienam iš mūsų didelis iššūkis teko lipant į bažnyčios bokštą. Patyrėme ekstremalius pojūčius lipdami stačiais laiptais ir žvelgdami į miestelį pro stoglangį. Po šių potyrių skubiai patraukėme į kalvę, kur mūsų laukė auksinių rankų kalvis Česlovas Pečetauskas. Turėjome galimybę stebėti kalvio darbą ir patys pajausti metalą. Č. Pečetauskas buvo labai dosnus, padovanojo mums metalo dirbinių ir kvietė pasikaitinti pirtyje.
Jaunimo stovykla, žinoma, neapsiėjo be žaidimų ir įvairiausių teatrinių pratimų. Mes kūrėme etiudus, lavinome savo teatrinius įgūdžius, darėme rytinę mankštą bei žaidėme vandens karą. Vakarais žiūrėdavome grupių vadovų statytus spektaklius. Sėmėmės idėjų bei patirties iš brandžių režisierių. Stovyklos vadovė visiems įteikė „Licencijas amžinai draugystei“. Pasižadėjome vieni kitiems susitikimą kitais metais ir atvykimą į spektaklius. Nepamiršome ir savo tėvynės Žemaitijos – išvykdami garsiai užtraukėme K. Jablonskio Žemaitijos himną.
Goda PETKEVIČIŪTĖ
Nuotraukos – Lauros NESTECKYTĖS
|