|
„Ilgiausią metuose dieną oras pakvimpa šviežiai nuskintomis žolėmis, o trumpiausią naktį – laužo dūmais. Visur pasklinda rūku apsigaubusi mistinė atmosfera. Šv. Jono naktį Lietuvoje beveik nesutemsta: kai vakaruose pagaliau užgęsta saulėlydžio žara, rytai pradeda rausti nuo pirmųjų aušros spindulių...“ Šiais žodžiais šventę pradėjo Eglė Fabijonavičienė ir Birutė Gedminaitė.
|
Kad ši naktis ypatinga, liudija Rietave vykusi Joninių šventė. Rasoje nusiprausę, visi skubėjo šventėn, kur žiūrovus linksmai sutiko tautiniais rūbais apsirėdę vartelių šeimininkai. O kad į šventę atėjo Jonas ar Janina, buvo galima net išgirsti, kadangi šį vardą nešiojantis žmogus turėjo paskambinti varpu. Jaunimas pynė vainikus ir vėliau juos plukdė Jūros upe, vildamiesi sužinoti, ar ištekės/ ves, ar ne.
Nuplukdę vainikus visi laukė grupės „Dar“ koncerto. Šventė kiek neįprasta, kadangi svečių koncertas persikėlė į pradžią. Linksmai padainavus ir palingavus, skubėta žaisti ne(tradicinius) žaidimus. Susirinkusiuosius sveikino, meilės ir sėkmės linkėjo Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis. Kiek vėliau, grįžtant prie tradicijų, koncertavo Rietavo savivaldybės kultūros centro kapela „Subata“ (vad. Aida Liutikienė), vyresniųjų žmonių šokių kolektyvas „Trepsis“ (vad. Rima Pleškienė), folklorinis ansamblis „Kadaginis“ (vad. Aida Liutikienė). Buvo sakoma, kad Joninių naktį reikia daug šokti, dainuoti, linksmintis ir paparčio žiedo ieškoti. Po smarkių šokių, laukė teatralizuotas laužo uždegimas. Na, o po jo – kapelos „Mingė“ koncertas, kurio metu buvo kviečiama eiti ratelius, palinguoti, padainuoti. Suliepsnojus laužui, jaunimas linksminosi diskotekoje.
|