Per 9 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9426 gaisrai. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jų sumažėjo 6,4 proc., tačiau gaisruose žuvo 109 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 96), iš jų 1 vaikas (1), o 167 gyventojai (178) buvo traumuoti. Miestuose gaisrai pasiglemžė 44 gyventojų gyvybes, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 65. 14 žmonių žuvo Vilniuje, 10 – Kaune, 8 – Klaipėdoje, po 7 – Lazdijų ir Vilniaus rajonuose, 6 – Prienų rajone. Net 33 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 30 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 15 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų (pernai per tą patį laikotarpį – 5). Be to, 11 žmonių žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą, 3 – dėl padegimų, 3 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, o 12 piliečių žuvimo priežastys dar tikslinamos. Šiemet jau kilo 13 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus ir 1 gaisras, pasiglemžęs 3 gyvybes.

Įvertindami tai, kad miesteliuose ir kaimo vietovėse žūsta gerokai daugiau žmonių negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio intensyvaus šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų iš anksto rūpintis savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų signalizatorius.

Per 3 šių metų ketvirčius daugiausiai gaisrų kilo atvirose teritorijose – 3739 arba 39,7 proc. visų gaisrų, išdeginusių apie 5 tūkstančius hektarų. Tačiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo 9,8 proc.

1470 gaisrų (arba 15,6 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 81 pilietis. Be to, 929 kartus degė transporto priemonės (9,9 proc.), 860 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (9,1 proc.), o juose žuvo 18 žmonių (pernai – 1), 73 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,77 proc.).

Miestuose užgesinti 4939 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4487. Ugnis sunaikino 255 pastatus, 288 transporto priemones, 1415 tonų pašarų, 5420 kv. m gyvenamojo ploto ir 11930 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 144 žmonių gyvybes (iš jų 14 vaikų), 696 pastatus, 128 transporto priemones, 767 gyvūnus.

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (51,8 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (10,3 proc.), žolės, ražienų deginimas (7,9 proc.), krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,8 proc.), neatsargus rūkymas (3,3 proc.). Be to, šiemet įregistruoti 445 padegimai (4,7 proc.), o 436 gaisrų (4,6 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 5220 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jų sumažėjo 1,5 proc. 2228 kartus ugniagesiai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1500 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, atliko 383 gelbėjimo darbus ant ledo ir vandenyje, kurių metu išgelbėjo 85 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 38) ir ištraukė 160 skenduolių (pernai – 143). Be to, 513 kartų ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms (17,9 proc. daugiau nei pernai) ir, panaudoję specialią gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 156 nukentėjusius piliečius ir ištraukė 68 žuvusiųjų kūnus. Ugniagesiai taip pat likvidavo 161 cheminį incidentą, 67 kartus rinko gyvsidabrį, 38 kartus darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 332 gyventojus (iš jų 25 vaikai).

PAGD VPPV

Visuomenės informavimo ir analizės skyrius