Per pirmąjį 2013 metų pusmetį Lietuvoje kilo 7080 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 3,4 proc. Liepsnose ir dūmuose žuvo 88 gyventojai (pernai per tą patį laikotarpį – 96), o 136 gyventojai (135) patyrė traumų. Šiemet po 2 šalies gyventojus žuvo 11-oje gaisrų, o 2 kilę gaisrai, pasiglemžė po 3 gyvybes. Deja, pastaruoju metu didėja skęstančių bei nuskendusių žmonių skaičius. Nuo birželio 1 d. iki liepos 3 d. vien tik ugniagesiai jau ištraukė 46 skenduolius, pernai per tą patį laikotarpį – 23.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 106 žmonių gyvybes (iš jų 3 vaikų), 67 transporto priemones, 473 pastatus, 558 gyvūnus.

Miestuose žuvo 25 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 63. Dešimt žmonių žuvo Vilniaus rajone, 6 – Kaune, 5 – Vilniuje, po 4 – Alytaus, Radviliškio ir Šiaulių rajonuose, po 3 – Kėdainių, Prienų, Raseinių, Šakių, Zarasų, Utenos, Trakų ir Šalčininkų rajonuose. Net 29 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 25 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, o dar 8 žmonių gyvybes gaisrai pasiglemžė dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų (pernai per tą patį laikotarpį – 15). Be to, 7 gyventojai žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą, 2 – dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl padegimų, o 12 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 3319, arba 46,9 proc. visų gaisrų, išdeginusių 3,8 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia padidėjo 2,5 proc. 1123 gaisrai kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, t. y. 15,9 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 70 gyventojų. Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 0,53 proc. Be to, 559 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,9 proc.), 512 kartų liepsnojo transporto priemonės (7,2 proc.), 43 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,61 proc.).

Miestuose užgesinta 3817 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3263. Ugnis sunaikino 154 pastatus, 150 transporto priemonių, 1249 tonas pašarų, 4605 kv. m gyvenamojo ploto ir 6991 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (49,7 proc.), žolės, ražienų deginimas (9,3 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,6 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,6 proc.), neatsargus rūkymas (2,8 proc.). Be to, įregistruota 300 padegimų (4,2 proc.), o 651 gaisro (9,2 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 3300 kitų gelbėjimo darbų. Jų metu jiems pavyko išgelbėti dar 143 gyventojus, iš jų 14 vaikų. Palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, gelbėjimo darbų padaugėjo 3,03 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 1174 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 1162 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 278 kartus atliko gelbėjimo darbus ant ledo ir vandenyje, kurių metu išgelbėjo 29 gyventojus bei ištraukė 95 skenduolius (pernai per tą patį laikotarpį – 82). Be to, 305 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti žmonėms, patekusiems į autoavarijas (3,4 proc. daugiau nei pernai) ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 63 nukentėjusius bei ištraukė 37 žuvusius žmones. Ugniagesiai gelbėtojai 157 kartus budėjo nukenksminant sprogmenis, 104 kartus likvidavo cheminius incidentus, 53 kartus rinko gyvsidabrį ir kt.

PAGD VPPV Visuomenės informavimo ir analizės skyrius